Kiekvieną žiemą kartojasi ta pati istorija – ateina sąskaita už šildymą, ir žmogus sėdi prie stalo skaičiuodamas, kiek dar reikės dirbti, kad padengtų šilumos tiekėjo apetitą. O tada internete prasideda straipsnių lavina apie šilumos siurblius po 15 tūkstančių eurų ir rekuperacines sistemas, kurių atsipirkimo laikas prilygsta žmogaus gyvenimo trukmei. Kažkodėl niekas nekalba apie tai, kad didžiąją dalį šildymo išlaidų galima sumažinti net neinvestavus nė cento – tereikia liautis švaistyti tai, už ką jau sumokėta.
1. Radiatorių užblokavimas – klasika, kurios niekas nepastebi
Pastatyta sofa prie radiatoriaus, užtiesta užuolaida iki grindų, prikrauta baldų – ir šiluma tiesiog neišsisklaido po kambarį, o kaupiasi ten, kur jos niekam nereikia. Skamba banaliai, bet realybėje pusė miesto butų turi bent po vieną tokį „šilumos kalėjimą“. Pasitikrinkite savo namus – nustebsite, kiek radiatorių dirba į sieną arba baldą, o ne į erdvę.
2. Termostatinių vožtuvų nustatymai, kuriuos niekas neliečia nuo įsikraustymo
Dauguma žmonių turi termostatinius vožtuvus ant radiatorių, bet niekada jų nereguliuoja – stovi ant kažkokio vidutinio skaičiaus ir taip lieka metų metus. Tuo tarpu temperatūros skirtumas tarp miegamojo ir svetainės gali (ir turi) būti bent 2–3 laipsniai. Miegamajame šalčiau miegoti sveikiau, o ir pinigingiau. Vienas šis paprastas veiksmas – realiai perstumti rankenėles – jau duoda apčiuopiamą efektą, bet žmonės tingi net to.
3. Durų ir langų sandarinimas – ne tas pats, kas naujų langų pirkimas
Čia dažnai painiojama viena su kita. Nereikia keisti visų langų į naujausius trijų stiklų paketus, jei problema tėra susidėvėję guminiai sandarikliai ar plyšiai tarp durų staktos ir sienos. Sandarinimo juostelė kainuoja kelis eurus ir užtrunka valandą sumontuoti. Nešildote gatvės – užsandarinkite tai, ką turite, prieš svajodami apie brangią įrangą.
4. Radiatorių atspindintys ekranai už sienos
Jei radiatorius kabo ant išorinės sienos (o dažniausiai taip ir yra), dalis šilumos tiesiog šildo lauko sieną, o ne kambarį. Už radiatoriaus pritvirtinta atspindinti folija – kaina apie kelis eurus už kvadratinį metrą – šilumą atspindi atgal į patalpą. Tai nėra stebuklas, bet tai realus, matomas efektas, kurio niekas nesureklamuoja, nes ant to nieko neuždirbsi.
5. Šildymo grafiko keitimas priklausomai nuo dienos laiko
Kam šildyti butą per pilną galią, kai visi darbe? Programuojami termostatai (ne brangūs išmanieji, o paprasčiausi mechaniniai su laikrodžiu) leidžia sumažinti šildymą darbo valandomis ir vėl pakelti prieš grįžtant namo. Žmonės įsivaizduoja, kad šildymo sistemos „įšilimas“ suvalgys visą sutaupytą naudą, bet praktika rodo priešingai – trumpalaikis temperatūros kritimas ir vėlesnis pašildymas kainuoja mažiau nei nuolatinis palaikymas aukštos temperatūros visą parą.
6. Drėgmės kontrolė – faktorius, kurį visi ignoruoja
Drėgnas oras jaučiasi šalčiau nei sausas tos pačios temperatūros. Žmonės vietoj to, kad sureguliuotų drėgmę patalpoje, tiesiog kelia termostatą. Rezultatas – didesnės sąskaitos, o problema (per didelė ar per maža drėgmė) lieka nepaliesta. Higrometras kainuoja kelis eurus, o suprasti, kad namuose 70% drėgmė ir dėl to atrodo šalta, nors termometras rodo 21 laipsnį – tai jau pusė sprendimo.
7. Šildymo sistemos oro išleidimas – veiksmas, kurio niekas neatlieka reguliariai
Ore susikaupusiame radiatoriuje šiluma pasiskirsto netolygiai – viršus šaltas, apačia karšta arba atvirkščiai. Tai reiškia, kad sistema dirba, bet efektyviai nešildo. Oro išleidimas užtrunka penkias minutes su specialiu raktu, kuris kainuoja centus. Ir vis tiek dauguma žmonių apie tai net nepagalvoja, kol radiatorius tiesiog nustoja šildyti pusę savęs.
Kodėl niekas apie tai nekalba garsiai
Yra paprasta priežastis, kodėl visur reklamuojami brangūs sprendimai, o ne šie septyni punktai – iš jų niekas neuždirba. Iš šilumos siurblio pardavimo uždirba gamintojas, montuotojas, bankas, davęs paskolą. Iš to, kad perstumsite termostatinę rankenėlę ar užsandarinsite langą, neuždirba niekas – nebent jūs patys, sutaupytų pinigų forma. Todėl informacija apie paprastus, nemokamus ar pigius sprendimus tiesiog nepatenka į dėmesio lauką taip garsiai, kaip turėtų.
30% sutaupymas be investicijų nėra magija ir nėra garantuota kiekvienam – priklauso nuo to, kiek dabar švaistoma. Bet jei nė vieno iš šių septynių dalykų namuose nesate padarę, tikimybė, kad realiai švaistote bent trečdalį šilumos, yra didelė. Prieš imantis skolintis pinigų brangiai įrangai, verta pirma patikrinti, ar apskritai naudojatės tuo, ką jau turite.
