Kodėl naujienos dažnai jaučiamos kaip našta
Atsimerkame ryte, pirmiausia pasiekiame telefoną ir – štai jau esame užtvindyti informacijos srauto. Karo vaizdai, ekonominės krizės prognozės, klimato katastrofos, politiniai skandalai. Visa tai per pusryčius, dar net nesuspėjus gerai atsigauti. Nenuostabu, kad daugelis žmonių jaučiasi emociškai išsekę dar prieš pradėdami savo darbo dieną.
Mūsų smegenys evoliucijos eigoje išmoko būti ypač jautrios grėsmėms. Tai turėjo prasmę, kai reikėjo išgyventi laukiniame pasaulyje, bet šiuolaikiniame kontekste šis mechanizmas veikia prieš mus. Žiniasklaida puikiai žino, kad blogos naujienos pritraukia dėmesį, todėl jų srautas niekada nesibaigia. Problema ta, kad mūsų nervų sistema reaguoja į šias naujienas taip, tarsi grėsmė būtų tiesiogiai čia ir dabar, nors realybėje ji gali vykti už tūkstančių kilometrų.
Tyrimai rodo, kad reguliarus neigiamų naujienų vartojimas didina nerimo lygį, sukelia bejėgiškumo jausmą ir gali prisidėti prie depresijos simptomų. Kai nuolat girdime apie dalykus, kurių negalime kontroliuoti, mūsų psichika patiria stresą be galimybės jį išspręsti – tai vadinama išmoktąja bejėgiškumu.
Socialinių tinklų efektas: kai naujienos tampa asmeniškomis
Anksčiau naujienos buvo kažkas, ką žiūrėdavome per televiziją vakare ar skaitydavome laikraštyje. Dabar jos persipina su mūsų asmeninio gyvenimo turiniu. Tarp draugo gimtadienio nuotraukų ir šeimos atostogų įrašų staiga iššoka vaizdo įrašas iš karo zonos ar straipsnis apie naują pandemiją.
Šis konteksto trūkumas daro naujienų poveikį dar intensyvesnį. Socialiniuose tinkluose taip pat matome, kaip mūsų pažįstami reaguoja į įvykius – dažnai emocingai, poliarizuotai, kartais agresyviai. Tai sukuria papildomą streso sluoksnį, nes jaučiame spaudimą turėti nuomonę, ją pareikšti, ginti ar diskutuoti. Naujienos tampa ne tik informacijos šaltiniu, bet ir socialinio spaudimo priemone.
Be to, algoritmai mums rodo tai, kas sukelia stipriausią emocinę reakciją – o tai dažniausiai būna piktinimasis, pyktis ar baimė. Taip patenkame į vadinamąją „piktinimosi spiralę”, kai vis daugiau ir daugiau vartojame turinio, kuris mus nervina, bet negalime nustoti.
Užuojautos nuovargis ir emocinė perdega
Yra tokia sąvoka – užuojautos nuovargis. Tai būsena, kai po ilgalaikio empatinio įsitraukimo į kitų kančias žmogus praranda gebėjimą jausti užuojautą. Dažniausiai tai pastebima tarp sveikatos priežiūros darbuotojų ar socialinių darbuotojų, bet šiuolaikiniame pasaulyje tai tampa vis labiau paplitusiu reiškiniu tarp paprastų naujienų vartotojų.
Kai kiekvieną dieną matome dešimtis tragedijų, mūsų emocinis rezervas išsenka. Pradedame jaustis nejautrūs, abejingi, o tai sukelia kaltės jausmą. „Kodėl man nerūpi? Kodėl nebejaučiu užuojautos?” – tokie klausimai kankina daugelį jautrių žmonių. Tačiau tai ne moralinis defektas, o natūrali apsauginė psichikos reakcija į perkrovą.
Emocinė perdega dėl naujienų pasireiškia ir kitais būdais: dirglumu, miego sutrikimais, sunkumais susikaupti, nuolatiniu nerimo jausmu. Kai kurie žmonės pradeda vengti socialinių situacijų, nes bijo, kad pokalbis nukryps į sunkias temas, kurias jie jau nebegali emociškai apdoroti.
Pirmasis būdas: sąmoningas naujienų vartojimas
Vietoj to, kad naujienoms leistumėte užplūsti jūsų dieną, nustatykite konkrečius laikus jų skaitymui. Pavyzdžiui, 20 minučių per pietus ir 20 minučių vakare. Ne ryte, kai jūsų protas dar švarus ir pilnas energijos, ir ne prieš miegą, kai reikia ramybės.
Ištrinkite naujienų aplikacijas iš telefono pagrindinio ekrano. Išjunkite visus pranešimus. Tai nėra ignoravimas – tai sąmoningas pasirinkimas kontroliuoti, kada ir kaip gaunate informaciją. Pasaulis nesubyrės per tą laiką, kol jūs dirbate ar leidžiate laiką su šeima.
Pasirinkite kelis patikimus informacijos šaltinius vietoj to, kad skaitytumėte viską iš eilės. Kokybė svarbesnė už kiekybę. Geriau perskaityti vieną išsamų, gerai ištirtą straipsnį nei dešimt sensacingų antraščių, kurios skirtos tik sukurti emociją.
Antrasis būdas: balansas tarp vietinių ir globalinių naujienų
Globalinės naujienos dažnai sukelia bejėgiškumo jausmą, nes negalime jų paveikti. Vietinės naujienos, priešingai, gali įkvėpti veikti. Kai sužinote apie problemą savo bendruomenėje, galite prisidėti prie jos sprendimo – savanoriauti, pasirašyti peticiją, dalyvauti susirinkime.
Tai nereiškia, kad reikia visiškai ignoruoti, kas vyksta pasaulyje. Bet jei 80 procentų jūsų naujienų vartojimo sudaro tarptautinės krizės, o tik 20 procentų – vietiniai įvykiai, pabandykite šį santykį apversti. Pastebėsite, kad jaučiatės mažiau bejėgis ir labiau įgalintas.
Vietinės naujienos taip pat dažniau apima pozityvius įvykius – bendruomenės iniciatyvas, vietos verslo sėkmės istorijas, kultūrinius renginius. Tai padeda sukurti subalansuotesnį pasaulio vaizdą, kuris nėra vien tik katastrofų seka.
Trečiasis būdas: aktyvus, ne pasyvus vartojimas
Yra skirtumas tarp pasyvaus naujienų srauto slinkimo ir aktyvaus informacijos paieškos. Kai pasyviai skrolinate, algoritmai jums teikia tai, kas sukelia reakciją – dažniausiai neigiamą. Kai aktyviai ieškote informacijos apie jus dominančias temas, jūs kontroliuojate procesą.
Užsirašykite klausimus, kurie jus domina, ir tikslingai ieškokite atsakymų. Pavyzdžiui, vietoj to, kad skaitytumėte apie klimato krizę apskritai (kas gali būti paralyžuojančiai baisu), ieškokite informacijos apie konkrečius sprendimus, inovacijas, sėkmės istorijas šioje srityje.
Kai skaitote naujieną, klauskite savęs: „Ar ši informacija man naudinga? Ar galiu ką nors su ja padaryti? Ar ji pagerina mano supratimą apie pasaulį?” Jei atsakymas į visus klausimus – ne, galbūt šios informacijos jums tiesiog nereikia.
Ketvirtasis būdas: ieškokite konstruktyvių naujienų
Egzistuoja vis augantis konstruktyvaus žurnalizmo judėjimas. Tai ne pozityvios naujienos „rožinių akinių” prasme, o naujienos, kurios ne tik pristato problemą, bet ir galimus sprendimus, kontekstą, pažangą. Tokie šaltiniai kaip „Positive News”, „Solutions Journalism Network” ar „Good News Network” orientuojasi būtent į tokį požiūrį.
Lietuvoje taip pat galima rasti leidinių ir projektų, kurie pabrėžia ne tik problemas, bet ir iniciatyvas, pokyčius, žmonių pastangas jas spręsti. Tai ne realybės ignoravimas, o pilnesnio vaizdo matymas. Juk tikrovė nėra tik blogybės – vyksta ir daug gero, tik tai retai tampa antraštėmis.
Kai skaitysite apie sėkmingai išspręstą problemą kitoje šalyje ar bendruomenėje, tai ne tik pagerina nuotaiką, bet ir suteikia vilties bei praktinių idėjų. Matote, kad pokyčiai įmanomi, kad žmonės gali ką nors pakeisti.
Penktasis būdas: nuo informacijos prie veiksmų
Vienas geriausių būdų transformuoti naujienų sukeliamą nerimą – paversti jį veiksmu. Kai jaučiatės bejėgis dėl kažkokios problemos, raskite bent mažą būdą prisidėti prie jos sprendimo. Tai gali būti parama labdarai, savanoriavimas, dalyvavimas akcijoje ar net tiesiog pokalbis su draugais apie temą.
Veiksmas grąžina kontrolės jausmą. Net jei jūsų indėlis objektyviai nedidelis, psichologinis efektas yra reikšmingas. Pereinate iš pasyvaus stebėtojo į aktyvų dalyvį. Tai keičia visą santykį su naujienomis – jos tampa ne grėsmės šaltiniu, o informacija, kuri padeda jums veikti.
Sukurkite sau taisyklę: jei kažkokia tema jus stipriai jaudina, raskite vieną konkretų veiksmą, kurį galite atlikti per savaitę. Tai gali būti labai paprasta – pasirašyti peticiją, pasidalinti patikimu straipsniu, pakeisti vieną savo įprotį. Svarbu pajusti, kad esate ne tik informacijos gavėjas, bet ir pokyčių kūrėjas.
Šeštasis būdas: diskusijos, ne ginčai
Socialiniuose tinkluose naujienos dažnai virsta ginčų arena. Žmonės užsiima pozicijų gynimo karu, kuris niekam neduoda naudos ir tik didina stresą. Vietoj to, pabandykite ieškoti tikrų diskusijų – pokalbių, kuriuose žmonės klauso vienas kito, bando suprasti skirtingas perspektyvas.
Tai gali reikšti, kad kartais geriau apskritai neįsitraukti į diskusiją internete. Jei pastebite, kad pokalbis virsta emociniu, agresyviu ar beprasmišku, suteikite sau leidimą tiesiog išeiti. Jūsų psichinė sveikata svarbesnė už poreikį „laimėti” argumentą su nepažįstamu žmogumi internete.
Kai vis dėlto norite diskutuoti apie naujienas, rinkitės realius pokalbius su žmonėmis, kuriuos gerbiате. Susitikite kavai, pasivaikščiokite, sukurkite erdvę, kurioje galima kalbėti apie sudėtingas temas be poreikio tuoj pat užimti poziciją ir ją ginti. Tokie pokalbiai gali būti labai praturtinantys ir padėti geriau suprasti sudėtingą pasaulį.
Septintasis būdas: sąmoningas atsiribojimas
Kartais geriausias dalykas, kurį galite padaryti savo psichinei sveikatai – tai tiesiog pasitraukti nuo naujienų. Tai gali būti viena diena per savaitę, savaitgalis per mėnesį ar net ilgesnė pertrauka. Pasaulis tikrai nesubyrės be jūsų dėmesio, o jūs grįšite su šviežesne perspektyva ir didesniu emociniu rezervu.
Kai atsiribojate, nepakeiskite naujienų kitu ekrano laiku. Tai ne apie tai, kad vietoj naujienų skaitytumėte socialinių tinklų įrašus. Tai apie tikrą pertrauką – laiką gamtoje, su knygomis, su žmonėmis, su hobiais, su tyla. Leiskite savo nervų sistemai tikrai atsipalaiduoti.
Kai grįšite prie naujienų po tokios pertraukos, dažnai pastebėsite, kad daugelis dalykų, kurie atrodė labai svarbūs ir skubūs, iš tikrųjų tokie nebuvo. Tai padeda išsiugdyti sveiką perspektyvą ir suprasti, kas tikrai verta jūsų dėmesio ir emocinio įsitraukimo.
Kai naujienos tampa gyvenimo dalimi, o ne jo valdytoju
Informuotumas yra svarbus – niekas to neneigia. Bet yra skirtumas tarp informuotumo ir nuolatinio nerimo būsenos. Galime būti atsakingi piliečiai, kurie supranta, kas vyksta pasaulyje, nepaauksodami savo psichinės sveikatos šiame aukure.
Esmė ta, kad naujienos turėtų tarnauti mums, o ne mes joms. Jos turėtų padėti mums geriau suprasti pasaulį, priimti informuotus sprendimus, rasti būdus prisidėti prie pozityvių pokyčių. Kai naujienos tampa nerimo, baimės ir bejėgiškumo šaltiniu, kažkas negerai.
Paminėti septyni būdai nėra griežtos taisyklės, kurias reikia vykdyti visas iš karto. Pasirinkite vieną ar du, kurie labiausiai rezonuoja su jumis, ir pradėkite nuo jų. Stebėkite, kaip keičiasi jūsų savijauta. Galbūt pastebėsite, kad ryte jaučiatės ramiau, kai nepradedate dienos nuo naujienų skaitymo. Galbūt atrasit energijos veikti, kai sutelksite dėmesį į vietines problemas. Galbūt pajusite mažiau nerimo, kai išjungsite pranešimus.
Svarbiausia – suprasti, kad turite teisę ir galią kontroliuoti, kaip naujienos įeina į jūsų gyvenimą. Tai ne egoizmas ir ne ignoravimas. Tai savirūpa, kuri leidžia jums būti ne tik informuotam, bet ir emociškai stabiliam, gebančiam realiai prisidėti prie pasaulio, kuriame gyvename. Juk išsekęs, nervingas, bejėgišką jaučiantis žmogus negali padėti nei sau, nei kitiems. O žmogus, kuris moka sveikai valdyti informacijos srautą, gali būti ir informuotas, ir laimingas, ir naudingas – vienu metu.
