Kodėl naujienų srautas tapo mūsų kasdienybe
Pabuskite ryte ir pirmas dalykas – telefonas rankoje. Kava viena ranka, kita slenka per naujienų portalą. Pietų pertrauka – vėl naujienų tikrinimas. Vakaras prie televizoriaus su žinių laida. Skamba pažįstamai? Mes gyvename epochoje, kai informacija pasiekia mus greičiau nei spėjame suvokti, ką iš tikrųjų skaitome.
Vidutinis žmogus šiandien per dieną susiduria su daugiau informacijos nei XV amžiaus žmogus per visą gyvenimą. Tai nėra metafora – tai statistinis faktas. Naujienų portalai atsinaujina kas kelias minutes, socialiniai tinklai nesiliauja mums siūlyti „svarbių” įvykių, o išmanieji telefonai nuolat primena apie kažką „skubaus” vykstančio pasaulyje.
Problema ta, kad mūsų smegenys nebuvo sukurtos tokiam informacijos srautui apdoroti. Evoliucijos požiūriu mes vis dar esame tie patys žmonės, kurie prieš tūkstančius metų turėjo sekti tik savo artimą aplinką – galbūt kelių kilometrų spindulį. Dabar mūsų „aplinka” apima visą planetą, ir tai daro įtaką mūsų psichikai būdais, kurių net nesuvokiame.
Kaip neigiamos naujienos užvaldo mūsų protą
Pastebėjote, kad blogos naujienos sklinda greičiau nei geros? Tai ne atsitiktinumas. Mūsų smegenys turi tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu” – mes natūraliai labiau dėmesį kreipiame į grėsmes, pavojus ir neigiamas situacijas nei į teigiamus dalykus.
Iš evoliucinio taško tai turėjo prasmę. Mūsų protėviai, kurie labiau kreipė dėmesį į galimą pavojų krūmuose nei į gražų saulėlydį, turėjo didesnes išgyvenimo galimybes. Problema ta, kad šiandien tas mechanizmas dirba prieš mus. Žiniasklaida puikiai tai žino ir naudoja.
Tyrimai rodo, kad naujienų portaluose neigiamų antraščių yra apie 17 kartų daugiau nei teigiamų. Kodėl? Nes jos generuoja paspaudimus. Mes negalime atsispirti – matome antraštę apie katastrofą, krizę ar skandalą ir turime paspausti. Tai tarsi psichologinė spąstai, į kuriuos įkrentame vėl ir vėl.
Kas nutinka po to, kai paskaitome eilę tokių naujienų? Mūsų organizme pakyla streso hormono kortizolio lygis. Jaučiamės neramūs, įsitempę, kartais net bejėgiai. Pasaulis atrodo pavojingesnis nei yra iš tikrųjų. Psichologai tai vadina „vidutinio pasaulio sindromu” – reguliariai žiūrintys naujienas žmonės linkę pervertinti nusikalstamumo lygį ir nepagrįstai bijoti.
Doomscrolling fenomenas ir jo pasekmės
Galbūt girdėjote šį terminą – „doomscrolling”. Tai compulsyvus neigiamų naujienų skaitymas, kai nors ir jaučiamės blogai, negalime nustoti skaityti. Tai tarsi psichologinis savęs žalojimas skaitmeniniame pasaulyje.
Pandemijos metu šis fenomenas įgavo ypač didelį mastą. Žmonės valandų valandas leido skaitydami apie sergamumo statistiką, mirčių skaičių, naujas grėsmes. Tai sukėlė masinio nerimo ir depresijos bangą, kuri nebuvo tiesiogiai susijusi su pačiu virusu, bet su informacijos apie jį vartojimu.
Įdomu tai, kad doomscrolling sukelia savotišką priklausomybę. Kiekviena nauja naujienų patikra suteikia trumpalaikį nežinomybės sumažėjimo jausmą – mes jaučiamės, kad „žinome, kas vyksta”. Bet šis jausmas greitai išnyksta ir reikia naujos dozės. Tai primena azartinių lošimų mechanizmą – niekada nežinai, ar kitas paspaudimas atneš „svarbią” informaciją.
Pasekmės yra rimtos: sutrikęs miegas (ypač kai skaitome naujienas prieš miegą), padidėjęs nerimo lygis, sumažėjusi koncentracija, pesimistinis pasaulio suvokimas ir net fiziniai simptomai kaip galvos skausmai ar virškinimo problemos.
Septynių žingsnių kelias į sveikesnį santykį su naujienomis
Gerai, supratome problemą. Bet kas dabar? Visiškai atsiriboti nuo naujienų šiuolaikiniame pasaulyje nėra nei realu, nei pageidautina. Turime būti informuoti piliečiai. Tačiau galime keisti tai, kaip su naujienomis santykiaujame.
1. Nustatykite aiškius naujienų vartojimo laikus
Vietoj to, kad nuolat tikrintumėte naujienas, nustatykite konkrečius laikus – pavyzdžiui, 15 minučių ryte ir 15 minučių vakare. Tai panašu kaip su maistu – geriau valgyti reguliariai ir saikingai nei chaotiškai kramtyti visą dieną.
Praktiškai tai galite įgyvendinti išjungdami visus naujienų pranešimus telefone. Taip, visus. Pasaulis nesugrius, jei sužinosite apie įvykius ne iš karto, o po valandos ar dviejų. Jei kas nors tikrai svarbu jūsų asmeniniam gyvenimui, sužinosite kitais būdais.
Viena moteris, kurią konsultavau, pasakojo, kad išjungusi naujienų pranešimus pajuto tokį palengvėjimą, lyg būtų numetus 5 kilogramus. Ji vis dar buvo informuota, bet nebejautė to nuolatinio skubos ir nerimo jausmo.
2. Diversifikuokite informacijos šaltinius
Jei skaitote tik vieną ar du naujienų portalus, gaunate labai ribotą ir dažnai iškraipytą tikrovės vaizdą. Kiekvienas šaltinis turi savo šališkumą, savo darbotvarkę, savo būdą pateikti informaciją.
Įtraukite į savo naujienų dietą įvairių perspektyvų: vietinius ir tarptautinius šaltinius, skirtingų politinių pažiūrų leidinius, specializuotus žurnalus jums rūpimomis temomis. Tai padės jums matyti platesnį vaizdą ir nesusikoncentruoti tik į sensacijas.
Ypač rekomenduoju įtraukti bent vieną konstruktyvaus žurnalizmo šaltinį. Tai žurnalizmo kryptis, kuri neneigia problemų, bet kartu ieško sprendimų ir rodo pozityvius pokyčius. Pavyzdžiui, vietoj vien rašymo apie klimato krizę, konstruktyvus žurnalizmas pasakoja ir apie sėkmingas iniciatyvas jai spręsti.
3. Praktikuokite aktyvų, ne pasyvų naujienų vartojimą
Yra skirtumas tarp pasyvaus informacijos srautui pasidavimo ir aktyvaus naujienų skaitymo. Pasyvus vartojimas – tai begalinis slinkimas per naujienų srautą, paspaudimas ant visko, kas atrodo intriguojančiai. Aktyvus vartojimas – tai sąmoningas sprendimas, kokią informaciją norite gauti.
Prieš atidarydami naujienų portalą, užduokite sau klausimą: „Ko aš iš tikrųjų noriu sužinoti?” Galbūt jus domina ekonominė situacija, arba naujienos iš mokslo pasaulio, arba kultūriniai įvykiai. Eikite tiesiogiai prie jus dominančių temų, perskaitykite, ką norėjote, ir uždarykite puslapį.
Tai reikalauja disciplinos, bet rezultatai verta. Vienas mano pažįstamas žurnalistas (ironiškai!) pasakojo, kad pradėjęs taip elgtis su naujienomis, pajuto, kad iš tikrųjų supranta pasaulio įvykius geriau nei anksčiau, kai skaitė viską iš eilės.
4. Balansą suteikite pozityvių naujienų šaltiniai
Taip, pozityvios naujienos egzistuoja! Yra portalų, kurie specializuojasi būtent gerų naujienų skleidime. Ne, tai ne naivus optimizmas ar tikrovės ignoravimas – tai sąmoningas sprendimas rodyti ir tą pasaulio pusę, kuri veikia.
Kiekvieną dieną pasaulyje vyksta milijonai gerų dalykų: moksliniai proveržiai, žmonės padedantys vieni kitiems, aplinkosaugos pergalės, kultūriniai pasiekimai. Bet tradicinė žiniasklaida apie tai praneša retai, nes „niekas nesimirė” nėra patraukli antraštė.
Rekomenduoju įtraukti į savo kasdienę naujienų dietą bent vieną pozityvių naujienų šaltinį. Tai gali būti specializuotas portalas arba tiesiog socialinių tinklų paskyros, kurios dalijasi įkvepiančiomis istorijomis. Tai ne tikrovės vengimas – tai tikrovės pusiausvyros atkūrimas.
Viena mokytoja man pasakojo, kad pradėjusi dieną nuo vienos geros naujienos skaitymo, pastebėjo, kad visa diena klostosi kitaip. Ji buvo kantresnė su mokiniais, optimistiškesnė kolegų atžvilgiu, energingesnė. Tai ne magiška, tai tiesiog psichologija – mūsų nuotaika ir lūkesčiai formuoja mūsų patirtį.
5. Įgykite medijų raštingumo įgūdžius
Ne visos naujienos yra vienodai patikimos ar svarbios. Mokėjimas kritiškai vertinti informaciją yra XXI amžiaus būtinybė. Tai ne tik apie „fake news” atpažinimą – tai apie supratimą, kaip veikia žiniasklaida.
Išmokite atpažinti sensacingų antraščių technikas. Jei antraštė skirta šokuoti ar supykdyti, greičiausiai pats straipsnis yra mažiau dramatiškas. Dažnai verta perskaityti ne tik antraštę, bet ir patį tekstą – kartais jie pasakoja visai skirtingus dalykus.
Atkreipkite dėmesį į šaltinius. Ar straipsnyje nurodoma, iš kur paimta informacija? Ar tai patikimi tyrimai, oficialūs duomenys, ar tik „anoniminis šaltinis”? Ar pateikiama kelių pusių nuomonės, ar tik viena perspektyva?
Taip pat svarbu suprasti skirtumą tarp nuomonės ir fakto. Daugelis to, ką skaitome kaip „naujienas”, iš tikrųjų yra nuomonės straipsniai ar komentarai. Tai ne blogai savaime, bet turime tai suvokti.
6. Kūrybiškai transformuokite gautą informaciją
Štai kur prasideda tikroji transformacija. Vietoj to, kad tiesiog vartotumėte naujienas ir jaustumėtės bejėgiai, galite jas transformuoti į veiksmą. Tai gali būti maži, konkretūs veiksmai, bet jie suteikia jums kontrolės jausmą.
Perskaitėte apie aplinkos problemas? Galbūt galite pradėti kompostuoti arba sumažinti plastiko vartojimą. Sužinojote apie socialinę nelygybę? Galbūt galite paaukoti labdarai ar savanoriauti. Matėte naujieną apie vienatvę kenčiančius senjorus? Galbūt galite paskambinti savo seneliams.
Tai ne apie tai, kad turite išspręsti visas pasaulio problemas. Tai apie tai, kad vietoj bejėgiškumo jausmo, kurį sukelia nuolatinis neigiamų naujienų srautas, jaučiate, jog galite kažką pakeisti. Net mažas veiksmas keičia jūsų psichologinę būseną iš pasyvios į aktyvią.
Vienas vyras pasakojo, kad pradėjęs taip elgtis, naujienos jam tapo ne nerimo šaltiniu, bet įkvėpimo veikti šaltiniu. Jis sukūrė sau taisyklę: jei kažkas naujienose jį labai sukrėtė, jis turi per savaitę padaryti bent vieną konkretų veiksmą, susijusį su ta tema.
7. Praktikuokite skaitmeninę detoksikaciją
Kartais geriausias būdas transformuoti santykį su naujienomis – tai laikinai nuo jų atsiriboti. Skaitmeninė detoksikacija nereiškia, kad turite išmesti telefoną ir pasitraukti į vienuolyną. Tai gali būti tiesiog savaitgalis be naujienų, arba viena diena per savaitę, arba net kelios valandos per dieną.
Pradėkite nuo mažo. Pavyzdžiui, nustatykite taisyklę, kad pirmąją valandą po pabudimo ir paskutinę valandą prieš miegą neskaitote jokių naujienų. Šie laikai yra ypač svarbūs mūsų psichologinei būsenai – kaip pradedame dieną ir kaip ją užbaigiame stipriai veikia mūsų bendrą savijautą.
Pastebėsite, kad per tą laiką, kai neskaitote naujienų, pasaulis nesugriuvo. Niekas svarbaus neįvyko, ko negalėtumėte sužinoti vėliau. Bet jūsų vidinis pasaulis tapo ramesnį, jūsų mintys aiškesnės, jūsų nuotaika geresnė.
Kai grįšite prie naujienų po tokios pertraukos, pastebėsite, kad žiūrite į jas kitaip. Tai, kas anksčiau atrodė kaip „būtina žinoti”, dabar atrodo kaip tik dar vienas informacijos gabalas. Atsiranda perspektyva, kuri padeda atskirti tikrai svarbią informaciją nuo triukšmo.
Kai naujienos tampa dialogo, o ne monologu dalimi
Dar vienas būdas transformuoti naujienų poveikį – tai jas aptarti su kitais. Ne socialiniuose tinkluose, kur diskusijos dažnai virsta ginčais, bet tikrame gyvenime, su žmonėmis, kuriais pasitikite.
Sukurkite tradiciją su šeima ar draugais reguliariai aptarti ne tik tai, kas vyksta pasaulyje, bet ir tai, kaip jūs į tai reaguojate. Kokie jausmai kyla? Kokios mintys? Ką galėtumėte padaryti? Tai padeda apdoroti informaciją, vietoj to, kad ji tiesiog kauptųsi kaip neperdirbtas psichologinis krūvis.
Tokios diskusijos taip pat padeda išvengti „aido kamerų” efekto, kai girdime tik tas nuomones, kurios sutampa su mūsų pačių. Artimi žmonės, net jei jų pažiūros skiriasi nuo mūsų, gali padėti pamatyti situacijas iš kitų perspektyvų.
Kaip naujienos gali tapti augimo įrankiu
Galiausiai, pats galingiausias būdas transformuoti naujienų poveikį – tai naudoti jas kaip asmeninio augimo įrankį. Naujienos gali būti langas į pasaulį, kuris mus moko, plečia mūsų perspektyvą, kelia klausimus, į kuriuos anksčiau negalvojome.
Kai skaitote apie kitų šalių kultūras, jūs tampate tolerantiškesni ir atviresni. Kai skaitote apie mokslo atradimus, jūs suprantate pasaulį geriau. Kai skaitote apie žmonių, kurie įveikė sunkumus, jūs įkvepiate savo pačių gyvenimui.
Raktas yra keisti požiūrį nuo „kas blogo vyksta pasaulyje” į „ką galiu išmokti iš to, kas vyksta pasaulyje”. Šis subtilus poslinkis daro didžiulį skirtumą. Jūs vis dar gaunate tą pačią informaciją, bet ji jus nebeprislegia – ji jus praturtina.
Viena psichologė, su kuria kalbėjausi, pasakojo, kad ji naudoja naujienas kaip savęs pažinimo įrankį. Kai ji jaučia stiprią emocinę reakciją į kažkokią naujieną, ji klausia savęs: „Kodėl tai mane taip paveikė? Ką tai sako apie mano vertybes, baimes, viltis?” Taip naujienos tampa ne tik informacijos šaltiniu, bet ir savianalizės priemone.
Kai informuotumas sutampa su ramybe
Grįžkime prie pradžios. Mes negalime ir neturėtume visiškai atsiriboti nuo naujienų. Informuotumas yra svarbus – demokratijai, mūsų profesiniam gyvenimui, mūsų gebėjimui priimti gerus sprendimus. Bet informuotumas neturi kainuoti mūsų psichologinės sveikatos.
Septynių žingsnių kelias, kurį aptarėme, nėra griežtos taisyklės, kurias turite sekti pažodžiui. Tai greičiau gairės, kurias galite pritaikyti savo gyvenimui. Galbūt kai kurie žingsniai jums tiks labiau nei kiti. Galbūt rasite savo būdų, kaip transformuoti santykį su naujienomis.
Svarbiausia suprasti, kad jūs turite kontrolę. Naujienos neturi jūsų valdyti – jūs turite valdyti, kaip su jomis santykiaujate. Tai ne apie ignoravimą ar naivų optimizmą. Tai apie protingą, sąmoningą informacijos vartojimą, kuris jus informuoja, bet nesunaikina.
Pradėkite nuo ko nors vieno. Galbūt šiandien išjunkite naujienų pranešimus. Galbūt rytoj nustatykite konkretų laiką naujienoms skaityti. Galbūt kitą savaitę ieškokite vieno pozityvių naujienų šaltinio. Maži žingsniai veda į didelius pokyčius.
Ir atminkite – pasaulis yra sudėtingesnis nei bet kokios naujienos gali perteikti. Jame vyksta ir baisūs, ir nuostabūs dalykai vienu metu. Abi pusės yra tikros. Jūsų psichologinė sveikata priklauso nuo to, kokią pusiausvyrą tarp jų rasite. Naujienos gali būti nerimo šaltiniu arba supratimo įrankiu. Pasirinkimas – jūsų.
