Kada naujienų srautas tampa našta
Rytą atsimerkiame ir pirmas dalykas – siekiame telefono. Dar neišlipę iš lovos, jau skaitome apie katastrofas, politinius skandalus, ekonomines krizes. Pietų pertraukoje vėl naršome naujienų portalus. Vakare televizorius transliuoja žinias, kurios dažnai primena apokalipsės scenarijų. Toks ritualas tapo tokia natūralia mūsų gyvenimo dalimi, kad net nepastebime, kaip jis veikia mūsų emocinę būseną.
Problema ta, kad žmogaus smegenys nėra evoliucionavusios tam, kad kasdien apdorotų tokį informacijos kiekį, ypač neigiamos. Mūsų protėviai turėjo reaguoti į konkrečias grėsmes – plėšrūną miške ar artėjančią audrą. Dabar mes kas minutę girdime apie grėsmes iš viso pasaulio, dauguma kurių mūsų asmeniškai neveikia ir kurių negalime kontroliuoti. Rezultatas? Nuolatinė nerimo būsena, kurią psichologai vadina „naujienų nuovargiu” ar net „doomscrolling” fenomenu.
Tyrimai rodo, kad reguliarus neigiamų naujienų vartojimas didina streso lygį, blogina miego kokybę ir gali prisidėti prie depresijos simptomų. Viena Britanijos atlikta studija parodė, kad žmonės, kurie intensyviai seka naujienas, jaučia didesnį nerimą dėl įvykių, kurie tiesiogiai jų neliečia. Paradoksalu, bet bandydami būti informuoti, mes neretai tampame emociškai išsekinti.
Kodėl naujienų industrija mėgsta blogąsias naujienas
Čia slypi fundamentali problema – žiniasklaidos verslo modelis paremtas dėmesio pritraukimu. O kas geriau pritraukia dėmesį nei šokiruojantys antraštės? Psichologai tai vadina „negativity bias” – mūsų smegenys evoliuciškai yra labiau nukreiptos į grėsmių aptikimą nei į malonių dalykų pastebėjimą. Tai buvo naudinga išgyvenimui, bet šiuolaikinėje medijų aplinkoje tampa prakeikimu.
Naujienų portalai puikiai tai žino. Antraštė „Ekonomika auga stabiliai” nesukels tiek paspaudimų kaip „Ekonomikos žlugimas neišvengiamas?”. Pozityvi istorija apie bendruomenę, kuri išvalė parką, pralaimės sensacingiems nusikaltimo aprašymams. Algoritmai socialiniuose tinkluose tai dar labiau sustiprina – jie rodo turinį, kuris sukelia stiprią emocinę reakciją, o neigiamos emocijos paprastai yra stipresnės.
Nėra taip, kad žurnalistai tyčia nori mus depresinti. Daugelis tikrai tiki, kad atlieka svarbų darbą informuodami visuomenę. Bet verslo realybė tokia, kad sensacingos, neigiamos naujienos tiesiog geriau „parduodasi”. Tai sukuria užburtą ratą – mes skundžiamės dėl neigiamų naujienų, bet būtent jas ir skaitome dažniausiai.
Kaip atpažinti, kad naujienų vartojimas tampa žalingu
Ne visada lengva pastebėti, kada informuotumo siekis virsta savidestruktyviu įpročiu. Štai keli ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Jei po naujienų skaitymo dažnai jaučiatės nerimastingi, bejėgiai ar pikti – tai signalas. Jei nuolat galvojate apie blogąsias naujienas net tada, kai užsiimate kitais dalykais – irgi neraminantis ženklas.
Fiziniai simptomai taip pat gali pasireikšti. Įsitempę pečiai skaitant apie karą, širdies plakimas matant ekonomines prognozes, sunkumas krūtinėje po politinių skandalų skaitymo – visa tai rodo, kad kūnas reaguoja į informaciją kaip į realią grėsmę. Ir jei pastebite, kad vis sunkiau užmigti arba miegas neramus, verta pagalvoti, ar neperdedate su naujienomis prieš miegą.
Dar vienas požymis – socialiniai pokyčiai. Jei tampate cinišku, pesimistišku pokalbių metu, jei nuolat kalbate apie tai, kaip viskas blogai, jei prarandate įdomesnių temų – galbūt naujienų srautas per daug užvaldė jūsų mąstymą. Kai pasaulis pradeda atrodyti tik juodais spalvomis, nors aplinkui vis dar yra daug gero, tai aiškus signalas keisti įpročius.
Praktiniai būdai filtruoti informaciją
Pirmas žingsnis – nustatyti ribas. Tai nereiškia užsidaryti nuo pasaulio ar tapti neišmanančiu, kas vyksta. Tai reiškia sąmoningai pasirinkti, kiek laiko ir energijos skiriame naujienoms. Pavyzdžiui, galite nuspręsti tikrinti naujienas tik kartą per dieną, konkrečiu laiku – ne iš ryto ir ne prieš miegą. Daugelis žmonių pastebi, kad net sumažinus naujienų vartojimą perpus, jie vis tiek lieka pakankamai informuoti apie svarbius įvykius.
Antra – būkite išrankūs dėl šaltinių. Ne visi naujienų portalai vienodi. Kai kurie sąmoningai vengia sensacingumo, teikia kontekstą, pristato įvairias perspektyvas. Verta rasti kelis patikimus šaltinius ir laikytis jų, užuot klaidžiojus po visus įmanomus portalus. Taip pat naudinga diversifikuoti – jei visos jūsų naujienos apie politiką ar nusikaltimus, pridėkite šaltinių apie mokslą, kultūrą, technologijas.
Trečia – išjunkite pranešimus. Tai viena paprasčiausių, bet efektyviausių priemonių. Kai telefonas nebekausto jums į smegenis su kiekvienu nauju įvykiu, jūs atgaunate kontrolę. Galite pats nuspręsti, kada norite sužinoti naujienas, o ne būti nuolat pertraukiamas. Tai labai sumažina streso lygį ir pagerina koncentraciją.
Ketvirta – praktikuokite sąmoningą skaitymą. Prieš paspausdami ant šokiruojančios antraštės, sustokite ir paklauskite savęs: ar man tikrai reikia šios informacijos? Ar ji man naudinga? Ar ji pakeičia ką nors mano gyvenime? Dažnai atsakymas bus „ne”, ir galėsite praleisti tą straipsnį be jokių pasekmių. Tai ne ignoravimas – tai prioritetų nustatymas.
Pozityvių naujienų svarba psichologinei pusiausvyrai
Geros naujienos nėra tik „flufas” ar pabėgimas nuo realybės. Jos atlieka svarbų psichologinį vaidmenį. Pozityvios istorijos primena, kad pasaulyje vyksta ir geri dalykai, kad žmonės gali būti geranoriški, kad problemos kartais išsprendžiamos. Tai padeda išlaikyti viltį ir motyvaciją veikti, užuot pasidavus bejėgiškumui.
Psichologiniai tyrimai rodo, kad pozityvios emocijos ne tik mums padeda jaustis geriau momentiškai – jos išplečia mūsų mąstymą, padidina kūrybiškumą, gerina problemų sprendimo gebėjimus. Kai esame nuolat bombarduojami neigiamybės, mūsų mąstymas susiaurėja, tampame reaktyvūs, sunkiau matome sprendimus. Pozityvios naujienos veikia kaip atsvaras, padedantis išlaikyti platesnę perspektyvą.
Laimei, dabar yra vis daugiau šaltinių, kurie sąmoningai fokusavosi į konstruktyvias naujienas. Tai ne rožinių akinių dėvėjimas – tai naujienų teikimas, kuris nevengia problemų, bet taip pat rodo sprendimus, pažangą, įkvepiantis pavyzdžius. Tokie šaltiniai kaip „Positive News”, „Good News Network” ar konstruktyvaus žurnalizmo iniciatyvos įvairiose šalyse siūlo alternatyvą tradiciniam naujienų modeliui.
Kaip kalbėti apie naujienas su kitais
Mūsų naujienų vartojimas veikia ne tik mus pačius, bet ir mūsų santykius. Pastebėjote, kaip dažnai pokalbiai virsta nusiskundimų sesijomis apie tai, kaip viskas blogai? Tai natūralu – mes dalijamės tuo, ką vartojame. Bet tai gali sukurti neigiamybės spiralę, kur grupė žmonių vienas kitą įtraukia į vis gilesnį pesimizmą.
Galite pakeisti šią dinamiką. Kai pokalbis nukrypsta į naujienas, pamėginkite įnešti balanso. Ne ignoruodami problemas, bet ir paminėdami pozityvius dalykus. „Taip, ta situacija sunki, bet girdėjote apie tą iniciatyvą, kuri bando ją spręsti?” Tai ne naivumas – tai sąmoningas pasirinkimas nepasiduoti bejėgiškumui.
Taip pat verta nustatyti ribas su žmonėmis, kurie nuolat skleidžia neigiamybę. Jei kažkas jūsų gyvenime yra tarsi naujienų portalas katastrofų režimu, galite švelniai nukreipti pokalbį kitur arba apriboti laiką su tokiu žmogumi. Jūsų emocinė gerovė yra svarbi, ir turite teisę ją saugoti.
Informuotumas be savigriovos
Čia svarbu pabrėžti: naujienų filtravimas nereiškia atsiribojimo nuo pasaulio ar atsakomybės vengimo. Galima būti informuotam piliečiu, nesugriaunant savo psichikos. Iš tiesų, kai rūpinamės savo emocine gerove, tampame efektyvesniais – geriau mąstome, priimame geresnius sprendimus, turime daugiau energijos veikti.
Pagalvokite apie tai kaip apie deguonies kaukę lėktuve – pirmiausia užsidedame patys, tik tada padedame kitiems. Jei esame emociškai išsekinti nuo nuolatinio neigiamų naujienų srauto, kaip galime efektyviai prisidėti prie sprendimų? Kaip galime būti geri bendruomenės nariai, šeimos nariai, draugai?
Sąmoningas naujienų vartojimas iš tiesų gali padidinti mūsų įsitraukimą į svarbius klausimus. Kai nejaučiame nuolatinio bejėgiškumo, kai matome ne tik problemas, bet ir galimus sprendimus, esame labiau linkę veikti. Kai turime emocinės energijos, galime ją nukreipti į konstruktyvius dalykus – savanorystę, bendruomeninę veiklą, politinį dalyvavimą.
Kai informacija tampa įrankiu, o ne našta
Galiausiai viskas grįžta prie santykio su informacija. Naujienų vartojimas turėtų būti įrankis, padedantis mums suprasti pasaulį ir priimti geresnius sprendimus, o ne našta, slegianti mus kasdien. Tai reikalauja sąmoningumo ir drąsos eiti prieš srovę – visuomenė dažnai vertina tuos, kurie „viską žino” ir „nuolat sekasi”, nors tai dažnai reiškia tiesiog nuolatinį stresą.
Praktiškai tai gali atrodyti taip: rytais skirkite laiko sau – meditacijai, mankštai, ramiems pusryčiams – prieš žiūrėdami į naujienas. Pasirinkite vieną ar du patikimus šaltinius ir skirkite jiems ribotą laiko kiekį per dieną. Sąmoningai ieškokite pozityvių istorijų – ne kaip pabėgimo, bet kaip balanso. Kalbėkite su kitais ne tik apie problemas, bet ir apie sprendimus. Leiskite sau kartais tiesiog nežinoti – ne kiekvienas įvykis pasaulyje reikalauja jūsų dėmesio.
Ir svarbiausia – būkite kantrus sau. Mes visi užaugome kultūroje, kuri skatina nuolatinį informacijos vartojimą. Pakeisti šiuos įpročius užtrunka. Bus dienų, kai vėl pasiklysite naujienų sraute ir pajusite tą pažįstamą nerimą. Tai normalu. Svarbu ne tobulumas, o kryptis – link sąmoningesnio, sveikesnio santykio su informacija, kuri maitina, o ne graužia mus iš vidaus.
