Informacijos srautas, kuris niekada nemiega
Gyvenimas XXI amžiuje primena plaukimą nenutrūkstamame informacijos sraute. Kiekvieną rytą pabudę rankomis siekiame telefono, dar neatsimerkę pilnai skaitome naujienas, tikrinama elektroninį paštą, naršome socialines platformas. Vidurdienį – dar viena naujienų dozė pietų pertraukos metu. Vakare prieš miegą – paskutinis informacijos šulinys. Šis ciklas kartojasi dieną po dienos, o mes dažnai net nesusimąstome, kokią kainą mokame už tokį intensyvų ryšį su pasaulio įvykiais.
Kasdienės naujienos tapo neatsiejama mūsų rutinos dalimi. Tačiau ar kada nors sustojote ir pagalvojote, kaip visa ši informacija veikia jūsų emocinę būseną, psichologinę sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę? Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus per dieną susiduria su daugiau nei 300 naujienų pranešimų įvairiais kanalais. Tai milžiniškas skaičius, o dar įspūdingesnė yra ta aplinkybė, kad didžioji dalis šių naujienų yra neigiamo pobūdžio.
Žiniasklaidos industrija veikia pagal paprastą principą: neigiamos naujienos parduoda geriau nei teigiamos. Katastrofos, konfliktai, nusikaltimai, ekonominės krizės – visa tai pritraukia dėmesį greičiau nei istorijos apie gerus darbus ar pozityvius pokyčius visuomenėje. Šis reiškinys turi net mokslinį pavadinimą – „negativity bias” arba neigiamo polinkio efektas. Mūsų smegenys evoliucijos dėka yra suprogramuotos labiau reaguoti į grėsmes nei į malonumus, nes tai padėjo išgyventi priešistorėje. Tačiau šiuolaikiniame kontekste šis mechanizmas veikia prieš mus.
Psichologinis naujienų poveikis mūsų kasdienybei
Nuolatinis neigiamų naujienų srautas sukelia tai, ką psichologai vadina „antrinio traumavimo sindromu” arba „užuojautos nuovargiu”. Net jei patys tiesiogiai nepatiriame aprašomų nelaimių, mūsų nervų sistema reaguoja į jas taip, tarsi jos būtų realios ir artimos. Kiekvieną kartą perskaitę apie aviacijos katastrofą, teroristinį išpuolį ar stichinę nelaimę, mūsų organizmas išskiria streso hormonus – kortizolio ir adrenalino.
Problema ta, kad šie hormonai buvo skirti trumpalaikiams pavojams. Mūsų protėviai susidurdavo su grėsme – pabėgdavo arba kovojo – ir organizmas grįždavo į normalią būseną. Šiandien mes nuolat esame „įjungti” į pavojaus režimą, nes naujienos apie grėsmes pasiekia mus be perstojo. Rezultatas? Chroninis stresas, nerimas, miego sutrikimai, koncentracijos problemos ir net fizinės sveikatos komplikacijos.
Vienas įdomus tyrimas, atliktas po 2013 metų Bostono maratono sprogimų, parodė, kad žmonės, kurie praleido daugiau nei šešias valandas per dieną skaitydami naujienas apie šį įvykį, patyrė didesnį stresą nei tie, kurie faktiškai buvo įvykio vietoje. Tai rodo, kad ne pats įvykis, o mūsų sąveika su informacija apie jį lemia psichologinį poveikį.
Be to, nuolatinis neigiamų naujienų vartojimas formuoja iškraipytą pasaulio suvokimą. Kai kasdien skaitome apie nusikaltimus, korupciją ir smurtą, pradedame tikėti, kad pasaulis yra daug pavojingesnis, nei jis yra iš tikrųjų. Statistika rodo, kad daugelyje šalių nusikalstamumas mažėja, gyvenimo trukmė ilgėja, skurdas mažėja, tačiau žmonės jaučiasi nesaugesni nei bet kada anksčiau. Šis paradoksas tiesiogiai susijęs su tuo, kaip žiniasklaida formuoja mūsų realybės suvokimą.
Socialinių tinklų vaidmuo informacijos burbule
Socialiniai tinklai situaciją dar labiau komplikuoja. Algoritmai, kurie valdo tai, ką matome savo naujienų srautuose, yra sukurti maksimaliai ilgai išlaikyti mūsų dėmesį. O kas labiausiai pritraukia dėmesį? Teisingai – emociškai įkrautos, dažnai poliarizuojančios ir neigiamos naujienos.
Taip susiformuoja tai, kas vadinama „echo chamber” arba aido kamera – situacija, kai matome tik tas nuomones ir naujienas, kurios sutampa su mūsų jau egzistuojančiais įsitikinimais. Jei linkę pesimistiškai žiūrėti į pasaulį, algoritmas tiekia vis daugiau neigiamų naujienų. Jei turite tam tikrų politinių pažiūrų, matysite naujienas, kurios jas sustiprina, net jei jos nėra objektyvios ar pilnos.
Šis mechanizmas ne tik formuoja iškraipytą tikrovės vaizdą, bet ir didina visuomenės poliarizaciją. Žmonės vis labiau užsidaro savo informaciniuose burbluose, kur visi mąsto panašiai, o bet kokia kitokia nuomonė atrodo ne tik klaidinga, bet ir grėsminga. Tai kuria dirbtinį „mes prieš juos” mentalitetą, kuris dar labiau didina nerimą ir įtampą.
Dar viena socialinių tinklų problema – greitis ir paviršutiniškumas. Naujienos čia pateikiamos trumpais, dažnai sensacingais antraštėmis, kurios skirtos sukelti emocijas, o ne informuoti. Daugelis žmonių skaito tik antraštes, nesusipažindami su pilnu kontekstu, o tai veda prie klaidingų išvadų ir dar didesnio nerimo.
Kodėl mūsų smegenys myli dramą labiau nei ramybę
Norint suprasti, kodėl taip sunku atsispirti naujienų traukai, reikia pasigilinti į neurologiją. Mūsų smegenys turi struktūrą, vadinamą amigdala, kuri atsakinga už pavojaus aptikimą ir emocines reakcijas. Kai susiduriame su potencialiai grėsminga informacija, amigdala akimirksniu aktyvuojasi, net prieš tai, kai racionalus mūsų smegenų centras – prefrontalinė žievė – spėja įvertinti situaciją.
Šis mechanizmas evoliucijos požiūriu buvo labai naudingas. Jei mūsų protėvis pamato krūmuose judantį padarą, geriau pirmiausia pabėgti ir tik paskui pagalvoti, ar tai buvo tigras, ar tik vėjas. Tie, kurie pirmiausia galvojo, dažniau tapdavo pietumis. Tačiau šiandien šis mechanizmas veikia pernelyg dažnai ir ne vietoje.
Kiekviena neigiama naujienų antraštė aktyvuoja šią sistemą. Mūsų smegenys gauna dopamino šūvį – neurotransmiterio, kuris susijęs su dėmesiu ir motyvacija. Tai sukuria savotišką priklausomybę: kuo daugiau neigiamų naujienų vartojame, tuo labiau mūsų smegenys to nori. Panašiai kaip su cukrumi ar socialinių tinklų „patinka” mygtukais – žinome, kad tai mums nekenksminga, bet sustoti sunku.
Be to, yra dar vienas aspektas – iliuzija, kad daugiau informacijos suteikia daugiau kontrolės. Kai jaučiamės neramūs dėl pasaulio įvykių, instinktyviai ieškome daugiau informacijos, tikėdamiesi, kad tai padės geriau suprasti situaciją ir jaustis saugiau. Tačiau dažniausiai nutinka priešingai – kuo daugiau skaitome, tuo labiau jaučiamės priblokšti ir bejėgiai.
Praktiniai būdai filtruoti informaciją sveikiau
Supratę mechanizmus, kurie verčia mus nerimauti dėl naujienų, galime imtis konkrečių veiksmų, kad apsaugotume savo psichologinę gerovę. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – sąmoningas informacijos vartojimo apribojimas. Tai nereiškia, kad reikia visiškai atsiriboti nuo pasaulio įvykių, bet reikia nustatyti aiškias ribas.
Vienas efektyvus metodas – nustatyti konkrečius laiko tarpus naujienoms skaityti. Pavyzdžiui, 20 minučių ryte ir 20 minučių vakare. Ne daugiau. Svarbu vengti naujienų skaitymo pirmą valandą po pabudimo ir paskutinę valandą prieš miegą – šie periodai labiausiai veikia mūsų emocinę būseną ir miego kokybę.
Antra svarbi strategija – šaltinių kokybė. Vietoj sensacingų portalų, kurie gyvena iš paspaudimų skaičiaus, rinkitės rimtus, analitinio pobūdžio šaltinius. Geriau perskaityti vieną išsamų, gerai ištirtą straipsnį nei dešimt trumpų sensacingų antraščių. Kokybiškas žurnalizmas pateikia kontekstą, įvairias perspektyvas ir padeda suprasti sudėtingas situacijas, o ne tik sukelia emocijas.
Trečias aspektas – sąmoningas pozityvių naujienų ieškojimas. Taip, pasaulyje vyksta daug blogų dalykų, bet taip pat vyksta ir daug gerų. Yra specialių platformų ir naujienų šaltinių, kurie fokusuojasi į pozityvius pokyčius, mokslo pasiekimus, socialines inovacijas. Tai ne reiškia ignoruoti problemas, bet subalansuoti informacijos dietą taip, kad ji atspindėtų realesnį pasaulio vaizdą.
Ketvirtas patarimas – išjunkite pranešimus. Visi juos. Nebūtina žinoti apie kiekvieną įvykį tą pačią sekundę, kai jis įvyksta. Pasaulis nesuduš, jei apie naujienas sužinosite po kelių valandų, o jūsų nervų sistema bus dėkinga už ramybę.
Kritinio mąstymo svarba informacijos amžiuje
Mokėjimas filtruoti naujienas nėra tik apie kiekybinį apribojimą – tai taip pat apie kokybinį vertinimą. Kritinio mąstymo įgūdžiai šiandien yra ne mažiau svarbūs nei raštingumas buvo prieš šimtmetį. Deja, švietimo sistemos dažnai nepakankamai dėmesio skiria šiems įgūdžiams ugdyti.
Pirmasis kritinio mąstymo principas – visada klausti „kas naudojasi?” Kiekviena naujienų istorija turi autorių, leidėją, finansuotoją. Visi jie turi tam tikrus interesus. Tai nereiškia, kad visa informacija yra šališka ar melaginga, bet svarbu suprasti kontekstą ir galimus motyvus. Kas parašė šį straipsnį? Kokia šio leidinio redakcinė linija? Kas juos finansuoja?
Antrasis principas – ieškoti pirminių šaltinių. Daugelis naujienų yra paremtos kitų naujienų perpasakojimais, kurie paremti dar kitais perpasakojimais. Žaidimas „sugadintą telefoną” veikia ir žurnalistikoje. Jei įmanoma, stenkitės rasti pirminį šaltinį – tyrimą, oficialų pareiškimą, pirminius duomenis.
Trečias aspektas – faktų tikrinimas. Yra daug nepriklausomų faktų tikrinimo organizacijų, kurios analizuoja populiarias naujienas ir atskleidžia dezinformaciją. Prieš dalindamiesi kažkuo, kas atrodo per daug sensacinga, verta patikrinti, ar tai tiesa.
Ketvirtas principas – atpažinti emocines manipuliacijas. Jei antraštė ar tekstas skirtas sukelti stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, pasibjaurėjimą – tai signalas būti atsargiems. Tai nereiškia, kad informacija klaidinga, bet reiškia, kad reikia ją vertinti ypač kritiškai. Emocijos yra blogas patarėjas, kai reikia suprasti sudėtingas situacijas.
Kaip formuoti sveikesnį santykį su informacija
Sveiko santykio su naujienomis formavimas yra procesas, reikalaujantis laiko ir pastangų. Tai panašu į bet kokio kito įpročio keitimą – iš pradžių sunku, bet ilgainiui tampa natūralu. Pradėti galima nuo mažų, bet konkrečių žingsnių.
Vienas efektyvus būdas – „naujienų detoksikacija”. Tai reiškia visišką pertrauką nuo naujienų vartojimo tam tikrą laikotarpį – savaitę ar net mėnesį. Daugelis žmonių, išbandę šį metodą, praneša apie žymiai sumažėjusį nerimo lygį, geresnę nuotaiką ir produktyvumą. Svarbiausia – po šios pertraukos jie supranta, kad nepraleido nieko iš tikrųjų svarbaus. Didžioji dalis naujienų, kurios atrodė tokios skubios ir reikšmingos, iš tikrųjų tokios nebuvo.
Kitas naudingas įprotis – diskusijos apie naujienas su kitais žmonėmis, ypač su tais, kurie turi skirtingas perspektyvas. Tai padeda išeiti iš informacinio burbulo ir pamatyti situacijas iš įvairių kampų. Tačiau svarbu, kad tai būtų konstruktyvios diskusijos, o ne ginčai. Tikslas – suprasti, o ne įtikinti.
Taip pat naudinga vesti savotišką „naujienų dienoraštį” – užsirašyti, kaip jaučiatės po naujienų skaitymo. Ar jaučiatės labiau informuoti ir pasirengę veikti, ar tiesiog labiau nerimastingi ir bejėgiai? Jei dažniausiai jaučiate antrąjį variantą, tai aiškus signalas, kad reikia keisti naujienų vartojimo įpročius.
Dar viena svarbi strategija – aktyvus įsitraukimas vietoj pasyvaus vartojimo. Jei jaučiate nerimą dėl tam tikrų problemų, ieškokite būdų prisidėti prie sprendimų – savanoriauti, remti organizacijas, dalyvauti vietos bendruomenės veikloje. Veiksmas yra geriausias priešnuodis nuo bejėgiškumo jausmo, kurį sukelia nuolatinis neigiamų naujienų srautas.
Kai informuotumas tampa našta, o ne įgalinimu
Paradoksalu, bet gyvename laikais, kai prieiga prie informacijos yra didžiausia istorijoje, tačiau daugelis žmonių jaučiasi labiau supainioti ir neramūs nei bet kada. Problema ne informacijos trūkume, o jos pertekliuje ir kokybėje. Mes paskendome duomenyse, bet alkstame išminties.
Svarbu suprasti skirtumą tarp informuotumo ir žinojimo. Galite žinoti šimtus faktų apie įvairius pasaulio įvykius, bet jei neturite konteksto, perspektyvos ir gebėjimo juos interpretuoti, ši informacija tampa našta, o ne įgalinimu. Tikras informuotumas reiškia ne tik žinoti, kas vyksta, bet ir suprasti, kodėl tai svarbu, kaip tai veikia jus ir ką galite su tuo daryti.
Vienas iš didžiausių šiuolaikinio informacijos amžiaus iššūkių – atskirti, kas tikrai svarbu, nuo to, kas tik atrodo svarbu. Žiniasklaida turi tendenciją dramatizuoti ir išpūsti įvykius, nes tai pritraukia dėmesį. Tačiau dauguma dalykų, kurie dominuoja naujienų cikluose, po kelių savaičių ar mėnesių tampa visiškai nereikšmingi. Kiek naujienų, kurios atrodė kritinės prieš metus, šiandien apskritai prisimename?
Tai nereiškia, kad reikia ignoruoti pasaulio problemas ar tapti apatišku. Priešingai – reiškia strategiškai rinktis, į ką skirti savo ribotą dėmesį ir emocines išteklius. Yra daug svarbių problemų pasaulyje, bet jūs negalite jų visų išspręsti ir net negalite apie jas visas nuolat galvoti be žalos sau. Geriau pasirinkti keletą sričių, kurios jums tikrai rūpi, ir į jas įsigilinti, nei paviršutiniškai sekti viską.
Balanso tarp informuotumo ir ramybės menas
Grįžtant prie esmės – kasdienės naujienos neabejotinai veikia mūsų gerovę, ir šis poveikis dažniausiai yra neigiamas, jei nesimokome jų filtruoti sąmoningai. Tačiau sprendimas nėra visiškas atsiribojimas nuo pasaulio įvykių. Tai būtų nei realu, nei pageidautina demokratinėje visuomenėje, kur informuoti piliečiai yra būtini.
Sprendimas slypi balanse – būti pakankamai informuotiems, kad galėtume priimti protingus sprendimus ir būti aktyviais visuomenės nariais, bet ne tiek įsitraukusiems, kad tai kenktu mūsų psichologinei sveikatai. Šis balansas kiekvienam bus skirtingas, priklausomai nuo asmeninių aplinkybių, darbo pobūdžio ir emocinio atsparumo.
Svarbu pripažinti, kad mokėjimas filtruoti naujienas pozityviai yra įgūdis, kurį galima ir reikia ugdyti. Tai nėra kažkas, su kuo gimstama, o gebėjimas, kurį galima išmokti ir tobulinti. Pradėkite nuo mažų žingsnių – sumažinkite naujienų vartojimo laiką, rinkitės kokybiškesnius šaltinius, praktikuokite kritinį mąstymą, ieškokite balanso tarp neigiamų ir teigiamų naujienų.
Atminkite, kad jūsų psichologinė gerovė yra ne mažiau svarbi nei informuotumas. Iš tikrųjų, ji yra būtina sąlyga, kad galėtumėte konstruktyviai reaguoti į informaciją, kurią gaunate. Jei esate nuolat nerimastingi, pervargę ir priblokšti, jokia informacijos apimtis nepadarys jūsų geresniais piliečiais ar protingesniais sprendimų priėmėjais. Priešingai – chroninis stresas silpnina mūsų gebėjimą mąstyti aiškiai ir racionaliai.
Galiausiai, nepamirškite, kad pasaulis yra daug sudėtingesnis ir įvairesnis nei tai, ką matome naujienose. Didžioji dalis žmonių gyvenimų – kasdieniai geri darbai, ramūs džiaugsmai, paprastos sėkmės – niekada netampa naujienomis. Tai nereiškia, kad jų nėra. Kartais geriausias būdas subalansuoti naujienų poveikį – tiesiog išeiti į lauką, pasikalbėti su kaimynais, praleisti laiką su artimaisiais ir priminti sau, kad tikrasis gyvenimas vyksta ne ekranuose, o čia ir dabar.
