Optimizmas – ne charakterio bruožas, o įgūdis
Daugelis žmonių mano, kad optimistais gimstama, o ne tampama. Kad tie, kurie ryte šypsosi į veidrodį ir nesibaimina rytojaus, tiesiog laimingai susiklostė genetika. Tačiau neurologai ir psichologai jau seniai sugriovė šį mitą. Optimizmas – tai ne asmenybės tipas, o smegenų įprotis. O įpročius, kaip žinome, galima keisti.
Štai ką rodo tyrimai ir ką iš tikrųjų galima padaryti, kad kasdienybė atrodytų mažiau kaip išbandymas ir daugiau kaip galimybė.
1. Rašykite – bet ne dienoraštį
Klasikinis dienoraštis dažnai virsta nusiskundimų sąrašu. Psichologas Martinas Seligmanas, pozityviosios psichologijos tėvas, rekomenduoja kitą praktiką: kiekvieną vakarą užrašyti tris dalykus, kurie tą dieną pavyko. Ir svarbiausia – kodėl pavyko. Ši smulkmena, atrodytų, keičia viską. Smegenys pradeda aktyviau ieškoti sėkmės momentų per dieną, nes žino, kad vakare reikės ką nors įrašyti.
2. Kalbėkite su savimi kaip su draugu
Vidinis monologas daugumai žmonių skamba maždaug taip: „Vėl suklydau, kaip galėjau būti toks kvailas.” Tyrimai rodo, kad savikritika aktyvuoja tas pačias smegenų sritis kaip ir fizinis skausmas. Teksaso universiteto psichologė Kristin Neff metų metus tyrinėjo savigailą – ir išsiaiškino, kad žmonės, kurie su savimi kalba švelniau, yra atsparesni nesėkmėms, o ne silpnesni, kaip dažnai manoma.
3. Judėkite – bet ne dėl kūno
Fizinis aktyvumas keičia smegenų chemiją greičiau nei bet koks kitas metodas. Po 20–30 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo smegenys išskiria dopaminą, serotoninę ir endorfinus – kokteilį, kuris tiesiogine prasme perkrauna nuotaiką. Harvardo psichiatras Johnas Ratey tai vadina „geriausiu vaistu be recepto.” Esmė ne maratonai – pakanka pasivaikščiojimo.
4. Ribokite žinių srautą
Tai neskamba kaip optimizmo ugdymas, bet yra vienas efektyviausių žingsnių. Žiniasklaida struktūriškai orientuota į blogąsias naujienas – taip veikia dėmesio ekonomika. Nuolatinis neigiamos informacijos srautas formuoja tai, ką psichologai vadina „pasaulio tamsumo iliuzija” – jausmas, kad viskas blogėja, net kai statistiškai taip nėra. Nustatykite laiką naujienoms. Du kartus per dieną – daugiau nei pakankamai.
5. Ieškokite žmonių, kurie mato galimybes
Optimizmas užkrečiamas – ir tai ne metafora. Socialinio užkrėtimo tyrimai rodo, kad emocijos plinta tarp žmonių kaip virusai. Jei daugumą laiko praleidžiate su tais, kurie skundžiasi ir mato tik kliūtis, jūsų smegenys pamažu perima tą modelį. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti draugų – tiesiog sąmoningai ieškokite ir tokių, kurie energizuoja.
6. Praktikuokite „dar ne”
Stanfordo psichologė Carol Dweck dešimtmečius tyrė, kaip mąstymo modeliai veikia sėkmę. Jos atradimas – „augimo mąstysena” – remiasi vienu paprastu posūkiu: vietoj „nepavyko” sakyti „dar nepavyko.” Šie du žodžiai iš esmės keičia santykį su nesėkme. Ji tampa etapu, o ne pabaiga.
7. Duokite – net kai patys neturite daug
Tai paradoksas, kurį patvirtina daugybė tyrimų: žmonės, kurie reguliariai padeda kitiems, jaučiasi laimingesni nei tie, kurie koncentruojasi tik į save. Britų Kolumbijos universiteto tyrėjai nustatė, kad net nedidelė pinigų suma, išleista kitam žmogui, suteikia daugiau pasitenkinimo nei ta pati suma, išleista sau. Altruizmas – vienas efektyviausių savipagalbos įrankių.
Kai įpročiai tampa charakteriu
Nė vienas iš šių žingsnių neveikia per naktį. Ir nė vienas jų nėra stebuklas. Tačiau kartu, praktikuojami nuosekliai, jie daro tai, ko negali padaryti jokia motyvacijos kalba ar savipagalbos knyga – keičia tai, kaip smegenys automatiškai interpretuoja pasaulį. Optimizmas nustoja būti pastanga ir tampa nuostata. O tai, ko reikia pradžiai – ne tobulas planas, o vienas mažas žingsnis šiandien. Gal net tik tas vakaro įrašas apie tris dalykus, kurie pavyko.
