Kodėl apskritai verta kalbėti apie DI ir laimę viename sakinyje?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keistai – dirbtinis intelektas ir laimė? Tai skamba kaip du dalykai iš skirtingų pasaulių. Vienas – šaltas, skaičiuojantis, algoritminis. Kitas – šiltas, žmogiškas, nenuspėjamas. Tačiau pastaraisiais metais šie du pasauliai pradėjo labai įdomiai susiliesti, ir tai verta aptarti.
Svarbu iš karto pasakyti: DI nelaimina žmonių kaip koks burtininkas. Jis tiesiog padeda sukurti sąlygas, kuriomis žmogus pats gali geriau jaustis. Skirtumas čia esminis.
Kasdieniai įpročiai – sunkiausia dalis
Dauguma žmonių žino, kas jiems būtų gerai. Daugiau miegoti, mažiau stresuoti, judėti, bendrauti su artimaisiais. Problema ta, kad žinojimas ir darymas – du visiškai skirtingi dalykai. Čia DI įrankiai pradeda rodyti savo vertę.
Programėlės kaip Woebot ar Wysa naudoja kognityvinės elgesio terapijos principus ir kasdien „kalbasi” su žmogumi – klausinėja, kaip sekasi, fiksuoja nuotaikų svyravimus, siūlo paprastus pratimus. Tai nėra terapija tikrąja prasme, bet tai yra reguliarumas – o reguliarumas keičia įpročius.
Muzikos srautinio perdavimo platformos pagal klausymosi istoriją supranta, kokia muzika žmogui kelia nuotaiką ryte, o kokia padeda nusiraminti vakare. Tai smulkmena, bet smulkmenos sudaro dieną.
Personalizavimas – tai, ko knygos negali duoti
Yra tūkstančiai knygų apie laimę, pozityvumą, mindfulness. Ir visos jos geros. Bet jos rašytos visiems – vadinasi, tiksliai niekam. DI gali daryti tai, ko knyga negali: prisitaikyti prie konkretaus žmogaus.
Meditacijos programėlė Headspace ar Calm stebi, kaip žmogus reaguoja į skirtingus pratimus, ir laikui bėgant siūlo tai, kas jam konkrečiai veikia. Fitness programėlės ne tik skaičiuoja žingsnius, bet ir pastebi ryšį tarp fizinio aktyvumo ir nuotaikos – ir apie tai primena. Tai jau nebe technologija dėl technologijos. Tai technologija kaip veidrodis, kuris parodo, kas iš tikrųjų veikia tavo gyvenime.
Socialinis matmuo – ar DI gali padėti ir čia?
Vienatvė yra viena didžiausių šiuolaikinio žmogaus problemų. Ir čia DI vaidmuo yra dviprasmiškas – reikia kalbėti atvirai. Viena vertus, pokalbių robotai gali suteikti tam tikrą palaikymą tiems, kuriems sunku rasti žmonių, su kuriais pasikalbėti. Vyresnio amžiaus žmonėms, socialinę nerimą patiriantiems paaugliams – tai kartais tikrai padeda.
Kita vertus, yra rizika: jei žmogus pradeda pakeisti tikrus santykius dirbtiniais, tai jau ne pagalba, o pabėgimas. DI geriausiu atveju gali būti tiltas – ne tikslas.
Tačiau yra ir kitas aspektas: DI padeda žmonėms geriau bendrauti su kitais žmonėmis. Programėlės, kurios moko empatijos, konfliktų sprendimo, aktyvaus klausymo – tai irgi dirbtinio intelekto sritis. Ir tai jau tikrai veikia pozityviai.
Kai technologija tampa gyvenimo dalimi, o ne priedu
Galbūt svarbiausia, ką reikia suprasti: DI neduoda laimės kaip produkto. Jis greičiau primena gerą trenerį – nemoka bėgti už tave, bet gali padėti suprasti, kaip bėgti geriau, pastebėti, kada pavargsti, ir padrąsinti, kai norisi mesti.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie naudoja DI pagrįstas sveikatingumo programas reguliariai – ne epizodiškai, o kasdien – po kelių mėnesių praneša apie geresnę nuotaiką, mažesnį streso lygį ir didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Ne todėl, kad technologija juos padarė laimingus. O todėl, kad ji padėjo jiems patiems susikurti geresnius įpročius.
Ir gal tai ir yra tikroji žinia: laimė vis tiek lieka žmogaus rankose. DI tik padeda tas rankas nukreipti tinkama kryptimi.
