Optimizmas nėra charakterio bruožas
Daugelis žmonių mano, kad optimizmas – tai kažkas, su kuo gimstama arba ne. Kad vieni žmonės tiesiog yra linksmesni, lengviau priima nesėkmes, greičiau atsigauna. Tačiau neurologijos tyrimai rodo ką kita: optimizmas yra įprotis, kurį galima formuoti sąmoningai, kaip ir bet kurį kitą.
Tai nereiškia, kad reikia ignoruoti problemas ar meluoti sau, kad viskas gerai. Kalbama apie kažką subtilesnio – apie tai, kaip smegenys interpretuoja įvykius ir kokią reikšmę jiems suteikia.
Ką iš tikrųjų reiškia 7 dienos
Psichologas Martinas Seligmanas, tyrinėjęs pozityvią psichologiją dešimtmečius, nustatė, kad net nedideliai kasdienės praktikos dozės gali pakeisti mąstymo modelius per gana trumpą laiką. Ne todėl, kad įvyksta koks nors stebuklas, o todėl, kad smegenys yra plastiškos – jos prisitaiko prie to, ką kartojame.
Septynios dienos nėra maginis skaičius. Tai tiesiog pakankamas laikotarpis, per kurį galima pastebėti pirmuosius pokyčius ir suprasti, ar praktika apskritai veikia tau.
Planas, kuris neapsunkina gyvenimo
1–2 diena: Stebėjimas. Nieko nekeisk. Tiesiog pradėk pastebėti, kaip reaguoji į smulkias nesėkmes. Praleidi autobusą – kokia pirmoji mintis? Kažkas neišeina darbe – ką sau sakai? Užrašyk. Šis žingsnis svarbus, nes negali keisti to, ko nematai.
3–4 diena: Perkėlimas. Kiekvieną vakarą užrašyk tris dalykus, kurie tą dieną pavyko. Jie gali būti labai maži. Esmė ne sąraše, o tame, kad smegenys priverstinai ieško teigiamų signalų ten, kur paprastai jų nepastebi.
5–6 diena: Klausimas vietoj teiginio. Kai kyla neigiama mintis, pabandyk jos nekonfrontuoti tiesiogiai. Vietoj to paklauski: ar tai tikrai tiesa? arba ar yra kitas paaiškinimas? Tai ne savęs apgaudinėjimas – tai tiesiog atsisakymas priimti pirmą interpretaciją kaip vienintelę galimą.
7 diena: Atsigręžimas. Peržiūrėk, ką užrašei per savaitę. Ne tam, kad įvertintum progresą pagal kokią nors skalę, o tam, kad pamatytum savo mąstymo modelius iš šalies.
Kai savaitė baigiasi
Po septynių dienų niekas dramatiškai nepasikeis. Ir to tikėtis nereikia. Tačiau gali pastebėti, kad kai kurios reakcijos tapo šiek tiek lėtesnės – kad tarp įvykio ir interpretacijos atsirado nedidelė pauzė. Ta pauzė ir yra optimizmo pradžia.
Optimizmas nėra nuolatinė laimė ar atsisakymas matyti sunkumus. Tai gebėjimas nepriskirti kiekvienai nesėkmei amžinos ir visuotinės reikšmės. Ir šis gebėjimas, kaip rodo tyrimai, tiesiogiai susijęs su atsparumu stresui, geresniais santykiais ir net fizine sveikata.
Septynios dienos – tik durys. Ką darysi toliau, priklauso nuo to, ar nuspręsi jas atidaryti.
