Kaip kasdienės naujienos veikia mūsų psichologinę sveikatą ir 7 būdai jas vartoti sąmoningai

Kai naujienos tampa kasdienybe, o kasdienybė – nerimastinga

Rytą atsimerkiate, ir pirmasis judesys – siekiate telefono. Dar nespėjote atsikratyti miego, o jūsų sąmonę jau užplūsta informacijos srautas: karo vaizdai, ekonominės krizės prognozės, klimato katastrofos, politiniai skandalai. Pusryčiaujate su televizoriumi fone, pietaujate skaitydami naujienas telefone, o vakare vėl – dar vienas naujienų portalų patikrinimas prieš miegą. Skamba pažįstamai?

Gyvename informacijos amžiuje, kai naujienos pasiekia mus greičiau nei spėjame jas apdoroti. Bet ar kada sustoję pagalvojote, kaip ši nuolatinė naujienų vartojimo rutina veikia jūsų psichologinę būklę? Tyrėjai vis dažniau kalba apie „naujienų nuovargį”, „informacijos perkrovą” ir net „doomscrolling” fenomeną – kompulsyvų negatyvių naujienų skaitymo įprotį, kuris palieka mus išsekintus ir nerimastingus.

Problema ta, kad mūsų smegenys evoliucijos būdu yra suprogramuotos labiau reaguoti į grėsmes nei į teigiamas žinias. Tai buvo naudinga, kai grėsmė buvo sabadantis tigras, bet šiandien, kai „grėsmės” pasiekia mus 24/7 formato skaitmeninių kanalų dėka, šis mechanizmas veikia prieš mus.

Kodėl neigiamos naujienos veikia mus stipriau nei teigiamos

Psichologai šį reiškinį vadina „negatyvumo šališkumu” (negativity bias). Mūsų smegenys tiesiog labiau reaguoja į neigiamą informaciją – tai evoliucinis mechanizmas, padėjęs mūsų protėviams išgyventi. Jei nepastebi pavojaus, gali žūti. Jei nepastebi ko nors gero – na, gyvenimas tęsiasi.

Žiniasklaidos priemonės puikiai tai supranta. Todėl antraštės dažnai būna sensacingos, bauginančios ar sukrėtimo keliančios. „Jei kraujuoja, tai veda” (If it bleeds, it leads) – ši žurnalistikos patarlė vis dar gyva ir klesti skaitmeniniame amžiuje. Algoritmai, kurie nusprendžia, kokias naujienas matome socialiniuose tinkluose, taip pat mėgsta emocinį turinį – o kas sukelia stipresnes emocijas nei baimė, pyktis ar pasipiktinimas?

Vienas Britanijos tyrimas parodė, kad žmonės, kurie intensyviai vartoja naujienas apie traumuojančius įvykius (net jei tie įvykiai vyksta toli nuo jų), gali patirti simptomus, panašius į post-trauminio streso sutrikimą. Kitas tyrimas nustatė, kad vos 14 minučių neigiamų naujienų žiūrėjimas gali padidinti nerimą ir liūdesį.

Pandemijos metu tai tapo ypač akivaizdu. Žmonės, kurie nuolat sekė COVID-19 naujienas, pranešė apie didesnį streso, nerimo ir depresijos lygį nei tie, kurie ribojo naujienų vartojimą. Paradoksas tas, kad daugiau informacijos neveda prie didesnio saugumo jausmo – priešingai, dažnai tik sustiprina bejėgiškumo ir nerimo jausmą.

Doomscrolling: kai negalime nustoti skaityti blogų naujienų

Turbūt esate patyrę tą keistą reiškinį: žinote, kad naujienos blogos, jos jus slegia, bet vis tiek negalite nustoti slinkti žemyn, skaitydami vis daugiau ir daugiau. Tai ir yra „doomscrolling” – kompulsyvus negatyvių naujienų vartojimas, net kai tai akivaizdžiai kenkia jūsų emocinei būklei.

Kodėl taip nutinka? Viena priežasčių – mūsų smegenų poreikis kontrolei ir nuspėjamumui. Kai pasaulis atrodo chaotiškas ir pavojingas, mes instinktyviai ieškome daugiau informacijos, tikėdamiesi, kad ji padės mums geriau pasiruošti ar bent suprasti situaciją. Bet skaitmeninėje erdvėje informacijos niekada netrūksta – visada yra dar viena antraštė, dar vienas straipsnis, dar vienas komentaras.

Be to, socialinių tinklų algoritmai yra sukurti taip, kad mus laikytų platformoje kuo ilgiau. Jie moka, kas mus įtraukia, ir teikia vis daugiau panašaus turinio. Jei reagavote į kelias negatyvias naujienas, algoritmas tai pastebės ir rodys jums daugiau tokio turinio. Susidaro uždaras ratas.

Psichologė Pamela Rutledge paaiškina, kad doomscrolling taip pat gali būti susijęs su FOMO (fear of missing out) – baime praleisti svarbią informaciją. Galvojame: „O kas, jei nutiks kažkas svarbus, o aš to nežinosiu?” Bet realybė tokia, kad tikrai svarbios naujienos vis tiek pasieks mus, net jei aktyviai jų neieškosime.

Kaip naujienos veikia mūsų kūną ir protą

Kai skaitome nerimą keliančias naujienas, mūsų kūnas reaguoja taip, lyg grėsmė būtų reali ir artima. Aktyvuojasi simpatinė nervų sistema – ta pati, kuri atsakinga už „kovos ar bėgimo” reakciją. Padidėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, išsiskiria streso hormonai – kortizolio ir adrenalino.

Problema ta, kad šis mechanizmas yra skirtas trumpalaikiams pavojams. Kai grėsmė praeina, kūnas turėtų grįžti į normalią būseną. Bet kai naujienos apie grėsmes pasiekia mus nuolat, kūnas lieka nuolatinės budrumo būsenoje. Tai vadinama chronišku stresu, ir jo pasekmės gali būti rimtos: nusilpusi imuninė sistema, miego sutrikimai, virškinimo problemos, padidėjusi širdies ligų rizika.

Psichologiniu lygmeniu nuolatinis naujienų srautas gali sukelti:

– **Nerimą ir nerimo sutrikimus** – nuolatinis baimės jausmas dėl to, kas gali nutikti
– **Bejėgiškumo jausmą** – pasaulio problemos atrodo per didelės, kad galėtume ką nors pakeisti
– **Užuojautos nuovargį** – kai nuolat susiduriame su kitų kančia, mūsų gebėjimas jausti empatiją gali išsekti
– **Pasaulėžiūros iškraipymą** – pradedame manyti, kad pasaulis yra pavojingesnis, nei iš tikrųjų yra
– **Dėmesio ir koncentracijos problemas** – nuolatiniai informacijos pertraukimai trukdo giliai mąstyti

Įdomu tai, kad šie poveikiai gali būti subtilūs ir kauptis pamažu. Galbūt nepastebite, kad tampate dirglesniais, prasčiau miegote ar dažniau jaučiate nerimą, kol kas nors jums tai nurodo arba kol patys sustoję pagalvoja apie savo įpročius.

Septynių žingsnių kelias į sąmoningą naujienų vartojimą

Gerai, supratome problemą. Bet kas dabar? Visiškai atsiriboti nuo naujienų šiuolaikiniame pasaulyje nėra nei realu, nei pageidautina. Būti informuotam piliečiu yra svarbu. Bet yra būdų, kaip vartoti naujienas taip, kad jos negriauti mūsų psichologinės gerovės.

**1. Nustatykite konkrečius naujienų tikrinimo laikus**

Vietoj to, kad nuolat tikrintumėte naujienas per dieną, nustatykite 1-3 konkrečius laikus, kada tai darysite. Pavyzdžiui, rytą su kava ir vakare po darbo. Svarbu – ne iš karto po pabudimo ir ne prieš miegą. Rytas turėtų prasidėti ramiai, be streso hormonų antplūdžio, o vakaras – leisti jums atsipalaiduoti.

Vienas praktikas patarimas: išjunkite naujienų programėlių pranešimus telefone. Jie yra sukurti taip, kad atkreiptų jūsų dėmesį ir dažnai naudoja sensacingas antraštes. Jūs galite pasirinkti, kada tikrinti naujienas, o ne leisti jiems nuolat pertraukinėti jūsų dieną.

**2. Praktikuokite „lėtąsias naujienas”**

Lėtųjų naujienų judėjimas siūlo alternatyvą 24/7 naujienų ciklui. Vietoj to, kad sekti kiekvieną smulkmeną, pasirinkite kokybiškus šaltinius, kurie teikia gilesnę analizę ir kontekstą. Skaitykite savaitinius žurnalus, ilgus straipsnius, klausykite podkastų, kurie nagrinėja temas išsamiau.

Tai padeda išvengti reakcinio naujienų vartojimo, kai šokame nuo vienos sensacijos prie kitos, ir leidžia geriau suprasti sudėtingas situacijas. Be to, tokios naujienos paprastai yra mažiau sensacingos ir labiau subalansuotos.

**3. Diversifikuokite savo naujienų šaltinius**

Kai gaunate naujienas tik iš vieno ar dviejų šaltinių arba tik iš socialinių tinklų, rizikuojate patekti į „informacijos burbuliuką” – matote tik tas naujienas ir perspektyvas, kurios atitinka jūsų esamą pasaulėžiūrą. Tai gali sustiprinti nerimą ir poliarizaciją.

Sąmoningai ieškokite įvairių perspektyvų. Skaitykite šaltinius su skirtingomis politinėmis orientacijomis, tarptautinius šaltinius, vietinius šaltinius. Tai padeda pamatyti platesnį vaizdą ir suprasti, kad dažnai situacijos yra sudėtingesnės, nei atrodo iš vienos perspektyvos.

**4. Balansavimas: ieškokite ir teigiamų naujienų**

Tai nereiškia ignoruoti realias problemas ar gyventi iliuzijose. Bet sąmoningai ieškokite ir teigiamų naujienų – apie mokslo pažangą, socialines inovacijas, žmonių gerus darbus, aplinkosaugos laimėjimus. Yra naujienų portalų, kurie specializuojasi būtent tokiose naujienose.

Kodėl tai svarbu? Ne todėl, kad norime „užsimerkti” prieš problemas, bet todėl, kad subalansuota perspektyva yra tikslesnė. Pasaulyje tikrai vyksta ir daug gero – tik apie tai rečiau pranešama. Kai matome tik problemas, mūsų pasaulėžiūra tampa iškraipyta, ir tai didina nerimą bei bejėgiškumo jausmą.

**5. Kritiškai vertinkite tai, ką skaitote**

Ne visos naujienos yra vienodai patikimos ar svarbios. Išmokite atpažinti sensacingas antraštes, patikrinti šaltinius, atskirti faktus nuo nuomonių. Klauskite savęs: ar ši informacija yra patikrinta? Ar ji iš patikimo šaltinio? Ar antraštė tiksliai atspindi straipsnio turinį?

Taip pat pagalvokite, ar ši informacija yra aktuali jums. Ar ji veikia jūsų gyvenimą? Ar galite ką nors su ja padaryti? Jei ne – galbūt nereikia leisti jai užimti vietos jūsų galvoje ir kelti streso.

**6. Nuo pasyvaus vartojimo prie aktyvaus veikimo**

Vienas iš būdų kovoti su bejėgiškumo jausmu, kurį kelia naujienos, yra pereiti nuo pasyvaus informacijos vartojimo prie aktyvaus veikimo. Jei jus jaudina klimato kaita – prisijunkite prie vietinės aplinkosaugos iniciatyvos. Jei nerimą kelia socialinė nelygybė – savanoriauk ar paremk organizacijas, kurios dirba šioje srityje.

Tai ne tik padeda spręsti problemas, kurios jus jaudina, bet ir grąžina kontrolės jausmą. Tyrimas rodo, kad žmonės, kurie aktyviai įsitraukia į problemos sprendimą, patiria mažiau nerimo nei tie, kurie tik skaito apie ją.

**7. Praktikuokite skaitmeninį detoksą**

Reguliariai darykite pertraukas nuo naujienų – dieną, savaitgalį, atostogų metu. Pradžioje tai gali atrodyti nejauku (o kas, jei praleisiu kažką svarbaus?), bet dažniausiai grįžus paaiškėja, kad pasaulis nesugriuvo, o jūs jaučiatės atsinaujinę.

Kai kurie žmonės praktikuoja „naujienų sabatą” – vieną dieną per savaitę visiškai atsisako naujienų. Kiti pasirenka ilgesnes pertraukas – savaitę ar dvi per metus. Eksperimentuokite ir raskite, kas jums veikia.

Kai naujienos tampa asmeniškai svarbios

Yra situacijų, kai naujienos nėra tik abstrakti informacija – jos tiesiogiai veikia mus ar mūsų artimuosius. Karas Ukrainoje lietuviams nėra tik dar viena tarptautinė krizė – tai grėsmė regione, kuriame gyvename. Pandemija paveikė kiekvieno gyvenimą. Tokiais atvejais sunku tiesiog „atsiriboti” nuo naujienų.

Tokiais laikais ypač svarbu rasti balansą tarp informuotumo ir savęs apsaugojimo. Psichologai rekomenduoja:

– Pripažinkite savo jausmus. Yra normalu jausti nerimą, baimę ar pyktį dėl to, kas vyksta. Nebandykite nuslopinti šių emocijų.
– Kalbėkite su artimaisiais apie tai, ką jaučiate. Dalijimasis padeda apdoroti emocijas ir sumažina izoliacijos jausmą.
– Nustatykite ribas net ir tokiais laikais. Galite būti informuoti be to, kad nuolat sekti naujienas.
– Ieškokite profesionalios pagalbos, jei pastebite, kad nerimas ar stresas tampa nepakeliami.

Taip pat svarbu atsiminti, kad nuolatinis naujienų sekimas tokiais laikais nedaro jūsų labiau pasiruošusiais ar saugesnius – dažnai tik didina nerimą. Pasitikėkite, kad tikrai svarbią informaciją sužinosite ir be nuolatinio naujienų tikrinimo.

Kai informacija tampa ginklu prieš save

Gyvenimo paradoksas: turime daugiau informacijos nei bet kada istorijoje, bet dažnai jaučiamės labiau pasimetę, nerimastingi ir nesaugūs. Naujienos, kurios turėtų mus informuoti ir įgalinti, dažnai palieka mus išsekintus ir bejėgius.

Bet tai nereiškia, kad turime pasirinkti tarp būti informuotais ir būti psichologiškai sveikais. Sąmoningas naujienų vartojimas – tai ne ignoravimas ar atsiribojimas, o sumanaus, sveiką protą naudojančio požiūrio į informaciją ugdymas. Tai reiškia pripažinti, kad mūsų psichologinė sveikata yra vertė, kurią verta saugoti, ir kad galime patys nuspręsti, kaip ir kada vartojame naujienas.

Pradėkite nuo mažų žingsnių. Galbūt šią savaitę išjunkite naujienų pranešimus telefone. Galbūt kitą savaitę nustatykite konkretų laiką naujienų tikrinimui. Galbūt po to suraskite vieną gerų naujienų šaltinį. Nebūtina iš karto keisti visko – net maži pokyčiai gali turėti didelį poveikį.

Ir pagaliau – būkite kantrus sau. Mes visi mokamės naršyti šiame naujame, informacijos prisotintame pasaulyje. Klaidos yra normalios. Kartais vėl pasigausime save begalinį doomscrolling’ą. Svarbu ne būti tobulais, o nuolat grįžti prie sąmoningo požiūrio, kuris tarnauja mūsų gerovei, o ne ją griauna.