Kodėl žinių srautas tapo neatsiejama mūsų dienos dalimi
Pabundam ryte, pirmas dalykas – patikrinam telefoną. Pusryčiaujam su naujienų portalu fone. Pietų pertraukoje vėl naršom, kas naujo nutiko pasaulyje. Vakarais televizoriaus ekrane – dar daugiau žinių. Taip atrodo daugelio mūsų kasdienybė, ir dažnai net nesusimąstom, kaip visa ši informacija veikia mūsų vidinę būseną.
Žiniasklaidos vartojimas tapo tokia įprasta rutina, kad retai kada sustojam ir pagalvojam – o kaip tai veikia mane? Kodėl po žinių peržiūros kartais jaučiuosi nusiminęs, nors iki tol diena sekėsi puikiai? Šie klausimai nėra atsitiktiniai. Moksliniai tyrimai vis aiškiau rodo, kad tai, ką skaitom ir žiūrim, tiesiogiai veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir bendrą gyvenimo kokybę.
Informacijos amžiuje gyvename paradoksalioje situacijoje – turim prieigą prie begalės žinių, bet dažnai jaučiamės prastai būtent dėl to, kad per daug jų suvartoję. Ir čia prasideda įdomus klausimas: ar galima būti informuotam, bet kartu išlaikyti psichologinę pusiausvyrą?
Kaip mūsų smegenys reaguoja į negatyvias naujienas
Žmogaus smegenys evoliucijos būdu yra suprogramuotos labiau reaguoti į grėsmes nei į teigiamas žinias. Tai vadinama negatyvumo šališkumu, ir šis mechanizmas kadaise padėjo mūsų protėviams išgyventi pavojingoje aplinkoje. Problema ta, kad šiuolaikiniame pasaulyje ši savybė veikia prieš mus.
Kai skaitom apie nelaimę, konfliktą ar katastrofą, mūsų smegenys aktyvuoja streso reakciją. Išsiskiria kortizolis, širdies ritmas pagreitėja, net jei mes fiziškai esam visiškai saugūs ir patogiai sėdim sofoje. Smegenys neskiria, ar grėsmė reali, ar tik perskaityta straipsnyje – jos reaguoja panašiai.
Dar įdomesnis dalykas – negatyvios naujienos geriau įsimenamos. Galim perskaityti dešimt straipsnių, devyni iš jų bus neutralūs ar net teigiami, bet tas vienas apie tragediją liks mintyse ilgiausiai. Tai reiškia, kad mūsų pasaulėžiūra pamažu iškraipoma link negatyvesnės pusės, net jei objektyvi realybė nebūtinai tokia bloga.
Žiniasklaidos industrija puikiai žino šį žmogaus psichologijos bruožą. Antraštės kuriamos taip, kad pritrauktų dėmesį, o kas pritraukia dėmesį? Dažniausiai – baimė, šokas, konfliktas. Tai ne sąmokslas, o paprasta verslo logika: žmonės spusteli ant to, kas juos emocionaliai pajudina, o negatyvios emocijos pajudina stipriau nei teigiamos.
Nuolatinio žinių sekimo pasekmės psichikai
Kai žinias sekam nuolat, be pertraukų, prasideda tai, ką psichologai vadina žinių nuovargiu arba informaciniu perdozimu. Simptomai būna įvairūs: padidėjęs nerimas, miego sutrikimai, sunkumai susikaupti, bendrasis pesimizmas.
Ypač stipriai tai pasireiškia krizių laikotarpiais. Pandemijos metu daugelis žmonių patyrė tai ant savo kailio – nuolatinis naujienų srautas apie sergamumo skaičius, mirtis, apribojimus sukėlė masinį nerimą. Paradoksas tas, kad kuo daugiau žinių vartojom, tuo labiau nerimavom, nors tikėjomės priešingo efekto – kad informacija padės jaustis saugiau.
Nuolatinis streso hormono kortizolo išsiskyrimas daro ilgalaikę žalą. Susilpnėja imunitetas, pablogėja atmintis, didėja rizika susirgti depresija. Tai ne abstrakčios sveikatos problemos – tai konkretūs fiziologiniai pokyčiai, kuriuos galima išmatuoti.
Dar viena problema – empatijos nuovargis. Kai kasdien matom dešimtis tragedijų, mūsų gebėjimas jausti užuojautą pamažu blanksta. Tai gynybinis mechanizmas – psichika tiesiog nebegali reaguoti į kiekvieną nelaimę su visu emociniu intensyvumu. Rezultatas – jaučiamės atšiaurėję, atitrūkę nuo kitų žmonių, kalti dėl savo abejingumo.
Septynetas būdų saugoti savo vidinę ramybę
1. Nustatyk aiškius laiko rėmus žinioms
Vietoj to, kad naujienų portalus tikrintum dešimtis kartų per dieną, nuspręsk konkrečius laikus. Pavyzdžiui, 15 minučių ryte ir 15 minučių vakare. Už šių rėmų – jokių naujienų. Pradžioje bus sunku, nes esam įpratę prie nuolatinio informacijos srauto, bet po savaitės pastebėsi skirtumą. Galva bus šviesesnė, mintys aiškesnės.
Svarbu neskaityti naujienų iš karto po pabudimo. Pirmos dienos valandos nustato toną visai dienai, ir jei jas pradedi nuo nelaimių skaitymo, tą toną pajusi iki vakaro. Geriau pasidaryk kavą, pasitempk, pagalvok apie savo planus – ir tik tada, jei reikia, pažvelk į pasaulį pro žiniasklaidos prizmę.
2. Rinkis kokybišką žiniasklaidą
Ne visos naujienos sukurtos vienodai. Yra skirtumas tarp rimto žurnalizmo ir sensacijų medžioklės. Rimti leidiniai stengiasi pateikti kontekstą, analizę, įvairias perspektyvas. Sensacingi portalai taikosi į emocijas, naudoja provokuojančias antraštes, dažnai iškraipo faktus.
Verta turėti du-tris patikimus šaltinius ir laikytis jų, užuot klaidžiojus po visą internetą. Taip ne tik gausi kokybišką informaciją, bet ir išvengsi to paties įvykio pamatymo dešimtyje skirtingų versijų, kas tik stiprina nerimą.
Atkreipk dėmesį į tai, kaip jaučiesi po tam tikro portalo skaitymo. Jei pastoviai jaučiesi blogai, nervingas ar piktas – galbūt verta pakeisti šaltinį. Informuotumas neturi kainuoti psichikos sveikatos.
3. Praktikuok sąmoningą atstumą
Tai nereiškia tapti abejingam pasaulio problemoms. Tai reiškia suprasti, kad tu ir naujienos, kurias skaitai, esate atskiri dalykai. Galima žinoti apie tragediją ir jausti užuojautą, bet nereikia leisti, kad ta tragedija užvaldytų visą tavo dieną.
Vienas praktiškas būdas – po naujienų skaitymo padaryk trumpą pauzę. Giliai įkvėpk, atsistok, pažvelk pro langą. Sąmoningai grįžk į savo fizinę erdvę, į čia ir dabar. Primink sau: aš esu saugus, mano artimieji sveiki, šiandien turiu galimybę gyventi savo gyvenimą.
4. Subalansuok informacijos rūšis
Jei skaitai tik naujienas apie politiką, nusikaltimus ir katastrofas, tavo pasaulėvaizdis neišvengiamai bus iškraipytas. Įtrauk į savo informacinę dietą ir kitų dalykų: mokslo atradimų, kultūros įvykių, įkvepiančių istorijų.
Yra portalų ir skyrių, skirtų pozityvioms naujienoms. Tai ne rožinių akinių dėvėjimas – tai tiesiog realistiškesnio pasaulio vaizdo kūrimas. Pasaulyje vyksta ir geri dalykai, tik jie retai patenka į pagrindines antraštes, nes nesukelia tokios stiprios emocinės reakcijos.
Galima taip pat skaityti ilgesnius, analitinius straipsnius vietoj trumpų naujienų. Jie padeda suprasti kontekstą, o ne tik reaguoti į paviršutiniškus faktus. Supratimas mažina nerimą – kai supranti, kodėl kas nors vyksta, jaučiesi mažiau bejėgis.
5. Ribokite socialinių tinklų naujienų srautą
Socialiniai tinklai yra ypač pavojingi dėl jų algoritmų. Jie rodo turinį, kuris kelia emocijas, nes tokiu turiniu žmonės labiau dalijasi ir jį komentuoja. Tai reiškia, kad tavo naujienų srautas gali virsti nenutrūkstamu negatyvo šaltiniu.
Galima atsisakyti sekti puslapius, kurie nuolat dalijasi tragiškais įvykiais. Galima naudoti funkcijas, kurios leidžia paslėpti tam tikrus žodžius ar temas. Galima tiesiog praleisti naujienų srautą ir naudoti socialinius tinklus tik bendravimui su draugais.
Ypač svarbu vengti naujienų komentarų skaitymo. Komentarai dažnai būna dar negatyvesni už pačias naujienas, pilni pykčio, baimės ir pesimizmo. Jie nieko neprideda prie supratimo, bet gali sugadinti nuotaiką visai dienai.
6. Kultivuok aktyvų, ne pasyvų, santykį su informacija
Skirtumas tarp aktyvaus ir pasyvaus informacijos vartojimo yra esminis. Pasyvus vartojimas – tai begalinis slinktis per naujienų srautą, be tikslo, tik iš įpročio. Aktyvus – tai sąmoningas sprendimas sužinoti apie konkrečią temą, kuri tau svarbi.
Kai aktyviai ieškosi informacijos, tu kontroliuoji procesą. Kai pasyviai vartoji, procesas kontroliuoja tave. Pirmasis būdas palieka jausmą, kad esi informuotas ir gali priimti sprendimus. Antrasis – jausmą, kad esi užtvindytas ir bejėgis.
Praktiškai tai gali reikšti: vietoj naujienų srauto skaitymo, užduok sau klausimą – ko man šiandien reikia sužinoti? Ir ieškokite būtent tos informacijos. Likęs srautas gali palaukti arba apskritai praplaukti pro šalį.
7. Investuok į pozityvius veiksmus
Viena didžiausių problemų, susijusių su naujienų vartojimu, yra bejėgiškumo jausmas. Skaitom apie problemas, kurias negalim išspręsti, ir tai kelia frustraciją bei nerimą. Geriausias būdas su tuo kovoti – rasti būdų veikti, net jei tie veiksmai maži.
Jei naujienose matai problemą, kuri tau rūpi, pagalvok – ką galiu padaryti? Galbūt paaukoti labdarai, galbūt pasirašyti peticiją, galbūt tiesiog pasikalbėti su draugu apie tai. Bet koks veiksmas, net simbolinis, mažina bejėgiškumo jausmą.
Taip pat svarbu investuoti į veiksmus, kurie stiprina tavo paties gerovę. Sportas, hobiai, laikas su artimaisiais – visa tai kuria atsvarą negatyviai informacijai. Kuo stipresnis esi psichologiškai, tuo geriau gali apdoroti sunkias žinias neprarandant pusiausvyros.
Kai žinios tampa įrankiu, o ne našta
Informuotumas yra vertybė, bet ne bet kokia kaina. Galima būti sąmoningam piliečiu, suprasti, kas vyksta pasaulyje, ir kartu išlaikyti psichologinę sveikatą. Tai ne viena ar kita – tai abi kartu, jei mokame teisingai valdyti savo santykį su žiniasklaida.
Pagrindinis dalykas, kurį verta suprasti – mes turime daugiau kontrolės, nei atrodo. Negalime kontroliuoti, kokios naujienos vyksta pasaulyje, bet galime kontroliuoti, kaip ir kiek jų vartoję. Galime rinktis šaltinius, nustatyti ribas, kurti įpročius, kurie tarnauja mūsų gerovei.
Šiuolaikinis pasaulis reikalauja naujo tipo raštingumo – ne tik gebėjimo skaityti ir suprasti informaciją, bet ir gebėjimo apsaugoti save nuo informacinio perdozavimo. Tai įgūdis, kurio niekas moko mokyklose, bet kuris tampa vis svarbesnis.
Praktikuojant čia aprašytus būdus, pamažu pastebėsi pokyčius. Mažiau nerimo, geresnė nuotaika, didesnis optimizmas. Ne todėl, kad ignoruotum realybę, bet todėl, kad žiūrėtum į ją subalansuotai. Pasaulyje tikrai vyksta ir sunkių dalykų, bet jis nėra vien tik juodas, kaip kartais atrodo žiniasklaidoje. Yra ir šviesos, ir vilties, ir gerų žmonių, ir teigiamų pokyčių. Tereikia mokėti matyti visą paveikslą, o ne tik tą dalį, kuri šaukia garsiausiai.
