Kai naujienos tampa kasdienybe: kodėl tai svarbu mūsų emocinei būsenai
Prisipažinsiu atvirai – kažkada buvau tas žmogus, kuris ryte, dar neatsikėlęs iš lovos, pirmiausia patikrinti naujienas telefone. Kava, pusryčiai, dušas – viskas galėjo palaukti. Bet naujienos? Jos buvo pirmenybė. Ir žinote ką? Po kelių mėnesių pastebėjau, kad jaučiuosi nuolat įtempęs, neramus, kartais net be aiškios priežasties piktas.
Pasirodo, nesu vienintelis. Gyvename laikais, kai informacijos srautas yra tiesiog milžiniškas. Kiekvienas turime išmaniuosius telefonus, kurie kas kelias minutes mums primena apie naują krizę, nelaimę ar skandalą. Ir nors būti informuotam yra svarbu, mūsų smegenys tiesiog nebuvo sukurtos tokiam informacijos kiekiui apdoroti.
Mokslininkai tai vadina „doom scrolling” reiškiniu – kai nerimaujame dėl pasaulio problemų, bet negalime nustoti skaityti vis blogesnių naujienų. Tai tarsi būtų priklausomybė, tik vietoj medžiagos mes vartojame negatyvią informaciją. Ir kaip bet kuri priklausomybė, ši taip pat turi rimtų pasekmių mūsų psichologinei sveikatai.
Kodėl mūsų smegenys taip mėgsta blogas naujienas
Čia slypi įdomus paradoksas. Mes skundžiamės, kad žiniasklaida pilna negatyvo, bet patys vis spaudžiame ant tų straipsnių su bauginančiais antraštėmis. Kodėl taip yra?
Atsakymas glūdi mūsų evoliucijoje. Tūkstančius metų mūsų protėviai išgyveno būtent todėl, kad buvo ypač jautrūs grėsmėms. Jei girdėjai ūžesį krūmuose ir ignoravai jį – galėjai tapti liūto pietumis. Jei atkreipei dėmesį ir pasitraukei – išgyvenai ir perdavei savo genus toliau. Taigi mes visi esame tų atsargių, į grėsmes reaguojančių žmonių palikuonys.
Šiuolaikiniame pasaulyje liūtų nebėra (bent jau ne miestų gatvėse), bet mūsų smegenys vis dar veikia pagal tą patį principą. Kai matome antraštę „Ekonomistai prognozuoja krizę” arba „Naujas virusas plinta sparčiai”, mūsų amigdala (smegenų dalis, atsakinga už baimės reakcijas) akimirksniu aktyvuojasi. Mes TURIME žinoti apie grėsmę, net jei ji yra tūkstančius kilometrų nuo mūsų.
Žiniasklaida puikiai tai supranta. Todėl negatyvios naujienos dominuoja – jos tiesiog geriau veikia, pritraukia daugiau dėmesio, generuoja daugiau paspaudimų. Tai nėra sąmokslas, tai tiesiog verslo logika, paremta mūsų biologiniais instinktais.
Kaip nuolatinis naujienų srautas kenkia mūsų emocinei gerovei
Leiskite pasidalinti keliais tyrimais, kurie man tikrai atvėrė akis. Vienas Teksaso universiteto tyrimas parodė, kad žmonės, kurie žiūri daug naujienų apie traumuojančius įvykius, gali patirti su potrauminiu stresu susijusius simptomus – net jei patys tiesiogiai nebuvo paveikti tų įvykių!
Dar įdomiau – Harvardo tyrėjai nustatė, kad tik trys minutės negatyvių naujienų ryte gali padidinti tikimybę, kad visą dieną jausitės blogai, net iki 27 procentų. Trys minutės! Tiek laiko užtrunka išgerti kavą, bet poveikis tęsiasi visą dieną.
O štai ką pastebėjau pats ir girdžiu iš draugų: nuolatinis naujienų skaitymas sukelia savotišką bejėgiškumo jausmą. Skaitome apie klimato kaitą, karus, pandemijas, ekonomines krizes – ir kas? Mes, paprasti žmonės, negalime to sustabdyti. Jaučiamės bejėgiai. Ir šis bejėgiškumo jausmas yra tiesus kelias į depresiją ir nerimą.
Dar vienas aspektas – informacijos perteklius. Mūsų smegenys turi ribotą kiekį energijos sprendimams priimti ir informacijai apdoroti. Kai ją išnaudojame naujienoms, nebelieka resursų svarbiems dalykams – santykiams, kūrybai, asmeniniam augimui.
Pirmasis būdas: nustatykite aiškias naujienos vartojimo ribas
Gerai, dabar pereikime prie praktinių sprendimų! Pirmas ir galbūt svarbiausias žingsnis – nustatyti sau taisykles, kada ir kiek naujienų skaitote.
Aš asmeniškai pritaikiau tokią strategiją: naujienas skaitau tik du kartus per dieną – pietų metu ir vakare prieš vakarienę. Kiekvienas sesijas riboju 15-20 minučių. Ir žinote ką? Nepraleidu nieko svarbaus! Jei kažkas tikrai reikšmingo įvyksta, vis tiek sužinosiu.
Štai keletas konkrečių rekomendacijų:
- Išjunkite visus naujienų pranešimus telefone – tai pats svarbiausias žingsnis. Jūs kontroliuojate, kada žiūrite naujienas, o ne naujienos kontroliuoja jus.
- Nekurkite naujienos skaitymo ritualo ryte – pirmą valandą po pabudimo mūsų smegenys yra labiausiai pažeidžiamos negatyviai informacijai. Geriau skirkite šį laiką kažkam maloniam.
- Nustatykite laikmatį – kai skaitote naujienas, paleiskite 15 minučių laikmatį. Kai jis suskamba, uždarykite naujienų programą ar svetainę.
- Vengti naujienų prieš miegą – tai gali sutrikdyti miego kokybę ir sukelti nerimą.
Pradžioje bus sunku. Jausisite FOMO (fear of missing out – baimę kažką praleisti). Bet po savaitės ar dviejų pastebėsite, kaip sumažėja jūsų nerimo lygis.
Antrasis ir trečiasis būdai: rinkitės šaltinius išmintingai ir ieškokite konstruktyvių naujienų
Ne visos naujienos yra vienodai žalingos. Yra milžiniškas skirtumas tarp rimto, analizuojančio žurnalizmo ir sensacingų antraščių, kurios skirtos tik dėmesiui pritraukti.
Aš pats atlikau savotišką eksperimentą. Vieną mėnesį sekiau tik sensacingus portalus, kitą – rimtesnius, analitinius šaltinius. Skirtumas buvo akivaizdus! Po sensacingų naujienų jaučiausi įtempęs ir neramus. Po analitinių – geriau informuotas, bet ne taip emociškai paveiktas.
Kaip atpažinti kokybiškus naujienų šaltinius:
Kokybiški šaltiniai pateikia kontekstą, ne tik faktus. Jie paaiškina, kodėl kažkas įvyko, kokios gali būti pasekmės, kas stengiasi problemą spręsti. Sensacingi portalai tik baugina antrašte ir palieka jus su nerimu.
Kokybiški šaltiniai atskiria faktus nuo nuomonių. Sensacingi – maišo viską į vieną katilą.
Kokybiški šaltiniai pripažįsta sudėtingumą. Sensacingi – siūlo paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus.
O dabar apie konstruktyvias naujienas – tai judėjimas žurnalistikoje, kuris stengiasi ne tik rodyti problemas, bet ir galimus sprendimus. Pavyzdžiui, straipsnis ne tik apie klimato kaitą, bet ir apie inovatyvius sprendimus, kurie jau veikia. Ne tik apie skurdą, bet ir apie programas, kurios žmonėms padeda iš jo išsivaduoti.
Yra specialių platformų, skirtų konstruktyvioms naujienoms. Pavyzdžiui, „Positive News”, „Good News Network” ar „Solutions Journalism Network”. Lietuvoje taip pat vis daugiau žurnalistų pradeda taikyti šį požiūrį.
Tai nereiškia ignoruoti problemas ar gyventi rožinėje realybėje. Tai reiškia gauti pilnesnį vaizdą – ne tik kas blogai, bet ir kas gerai, kas keičiasi, kas veikia.
Ketvirtasis ir penktasis būdai: praktikuokite sąmoningumą ir kalbėkite apie tai, ką skaitote
Sąmoningumas (mindfulness) – tai ne tik meditacija ir joga, nors ir tai puiku. Tai apie sąmoningą santykį su informacija, kurią vartojame.
Kai skaitote naujienas, pastebėkite, kaip reaguoja jūsų kūnas. Ar įsitempiate? Ar pradeda plakti širdis? Ar gniaužiate dantis? Šie fiziniai signalai rodo, kad naujienos jus veikia negatyviai. Ir tai normalu! Bet svarbu tai pastebėti.
Štai praktika, kurią rekomenduoju: po naujienų skaitymo užsimerkite kelioms minutėms. Atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą. Leiskite sau pajusti emocijas, kurios kilo, bet nebandykite jų spręsti ar analizuoti. Tiesiog pripažinkite jas ir leiskite joms būti.
Dar vienas galingas įrankis – kalbėti apie tai, ką skaitote. Bet ne bet kaip! Ne tiesiog skųstis, kaip viskas blogai. O konstruktyviai aptarti:
- Ką ši naujiena man sako apie pasaulį?
- Ar yra kažkas, ką aš galiu padaryti, kad situacija pagerėtų, nors ir truputį?
- Kokios yra skirtingos perspektyvos į šią problemą?
- Kas jau bando spręsti šią problemą ir kaip jiems sekasi?
Diskusijos su draugais ar šeima gali padėti apdoroti informaciją ir sumažinti nerimo jausmą. Bet atsargiai – jei pokalbis virsta bendru nusiskundimu, tai gali tik pabloginti situaciją. Stenkitės, kad diskusija būtų konstruktyvi.
Dar vienas patarimas: sukurkite „naujienų draugų” grupę. Tai gali būti keletas žmonių, su kuriais reguliariai (pavyzdžiui, kartą per savaitę) aptariate svarbias naujienas. Tai padeda apdoroti informaciją giliau ir jaustis mažiau izoliuotam su savo rūpesčiais.
Šeštasis ir septintasis būdai: imkitės veiksmų ir puoselėkite dėkingumo praktiką
Vienas didžiausių naujienų skaitymą lydinčių jausmų yra bejėgiškumas. Mes skaitome apie dideles problemas ir jaučiamės per maži, kad galėtume ką nors pakeisti. Bet tai ne tiesa!
Štai ko išmokau: veiksmas yra geriausias priešnuodis nerimui. Net mažas veiksmas. Jei skaitote apie klimato kaitą ir jaučiatės blogai – pradėkite kompostuoti, mažinkite plastiko vartojimą, prisijunkite prie vietos aplinkosaugos iniciatyvos. Jei skaitote apie skurdą – paaukokite labdarai, tapkite savanoriu, padėkite kaimynui.
Ar tai išspręs globalines problemas? Tiesiogiai – ne. Bet tai išspręs JŪSŲ problemą su nerimo jausmu. Nes jūs daugiau nebūsite pasyvus stebėtojas. Būsite dalyviu, nors ir mažu, bet tikru.
Aš pats tai praktikuoju. Kai perskaičiau apie vienišus senyvo amžiaus žmones, pradėjau lankyti vietinį senelių namus kartą per savaitę. Ar tai išsprendė vienatvės epidemiją? Ne. Bet kelių žmonių gyvenimą pagerino. Ir mano taip pat – nes nebejautėmės bejėgis.
Dabar apie dėkingumą. Tai gali skambėti kaip klišė, bet veikia nuostabiai. Štai kodėl: mūsų smegenys turi savybę, vadinamą „negatyvumo šališkumu” (negativity bias). Mes natūraliai labiau atkreipiame dėmesį į blogus dalykus nei į gerus. Tai evoliucinis mechanizmas, bet šiuolaikiniame pasaulyje jis mums kenkia.
Dėkingumo praktika padeda subalansuoti šį šališkumą. Štai kaip tai darau aš:
Kiekvieną vakarą užsirašau tris dalykus, už kuriuos esu dėkingas. Ir čia svarbu: tai turi būti KONKRETŪS dalykai. Ne „esu dėkingas už šeimą”, o „esu dėkingas, kad šiandien žmona man nusišypsojo, kai grįžau namo”. Ne „esu dėkingas už sveikatą”, o „esu dėkingas, kad šiandien galėjau pasivaikščioti parke ir pajusti saulę ant veido”.
Kodėl tai veikia? Nes priverčia mūsų smegenis aktyviai ieškoti gerų dalykų. Ir kuo daugiau ieškome, tuo daugiau randame. Po kelių savaičių pastebėsite, kad per dieną automatiškai pradėsite atkreipti dėmesį į malonius dalykus, ne tik į problemas.
Dar viena dėkingumo praktikos forma – dėkingumo žurnalas apie naujienas. Taip, tikrai! Kai skaitote naujienas, ieškokite ir užsirašykite bent vieną gerą dalyką. Galbūt straipsnį apie naują medicininį atradimą, apie žmones, kurie padeda kitiems, apie teigiamus pokyčius visuomenėje. Jie ten yra, tiesiog reikia sąmoningai jų ieškoti.
Kai naujienos tampa įrankiu, o ne našta: kaip gyventi informuotai, bet laimingai
Žinote, kas įdomiausia? Po to, kai pradėjau taikyti šiuos būdus, tapau GERIAU informuotas, ne prasčiau. Paradoksas, ar ne? Bet tai veikia taip: kai nebeskaitau naujienų chaotiškai, kai turiu aiškią sistemą, kai renkuosi kokybę, o ne kiekį – aš geriau suprantu, kas vyksta pasaulyje.
Naujienos nebėra mano priešas. Jos tapo įrankiu. Aš jas naudoju, kai man reikia, o ne jos valdo mane. Ir tai yra esmė – susigrąžinti kontrolę.
Mūsų santykis su naujienomis yra kaip santykis su maistu. Galime valgyti viską iš eilės, nesirinkdami, ir paskui jaustis blogai. Arba galime sąmoningai rinktis, ką vartojame, kada ir kiek. Rezultatas bus visiškai kitoks.
Suprantu, kad kai kuriems šie patarimai gali atrodyti per daug. Galbūt galvojate: „Neturiu laiko visam tam!” Ir tai normalu. Bet štai ko prašyčiau: išbandykite bent vieną būdą. Tik vieną! Galbūt išjunkite naujienos pranešimus. Arba pradėkite dėkingumo žurnalą. Arba nustatykite laikmatį naujienų skaitymui.
Pradėkite nuo mažo, bet pradėkite. Nes jūsų psichologinė sveikata yra per svarbi, kad ją aukotumėte dėl dar vienos sensacingos antraštės. Pasaulis nesibaigs, jei neskaitysite kiekvienos naujienos. Bet jūsų gerovė gali labai pagerėti, jei pradėsite sąmoningiau rinktis, kaip vartojate informaciją.
Ir štai paskutinė mintis, kuri man padeda: būti informuotam nereiškia būti nuolat susirūpinusiam. Galima žinoti apie pasaulio problemas ir vis tiek išlaikyti optimizmą, energiją, norą gyventi pilnavertį gyvenimą. Iš tiesų, būtent tokie žmonės – informuoti, bet pozityvūs – ir daro didžiausią skirtumą pasaulyje. Nes jie turi energijos ne tik skaityti apie problemas, bet ir jas spręsti.
Taigi taip, skaitykite naujienas. Būkite informuoti. Bet darykite tai išmintingai, sąmoningai ir rūpindamiesi savimi. Jūsų psichologinė sveikata nėra prabanga – tai būtinybė. Ir ji prasideda nuo mažų, kasdienių sprendimų, įskaitant tai, kaip vartojame informaciją.
