Kai naujienos tampa kasdienės rutinos dalimi
Pabundu, siekiu telefono, atrakinu ekraną. Dar nespėjau atsimerkti kaip reikiant, o jau skaičiuosi antraštes – kažkur įvyko sprogimas, politikai vėl susipyko, ekonomistai prognozuoja krizę, klimato kaita gresia katastrofa. Ir tai tik pirmos dešimt minučių po pabudimo. Skamba pažįstamai?
Mes gyvename informacijos amžiuje, kai naujienos pasiekia mus greičiau nei spėjame išgerti rytinę kavą. Nebereikia laukti vakaro žinių per televizorių ar pirkti laikraščio – visa informacija čia pat, mūsų kišenėje, vienu piršto judesiu. Tačiau ar kada nors sustoję pagalvojome, kokią kainą mokame už šią nuolatinę prieigą prie pasaulio įvykių?
Psichologai vis dažniau kalba apie reiškinį, kurį pavadino „naujienos nuovargiu” arba „informacijos perdoze”. Tai nėra vien tik jausmas, kad per daug žinome – tai realus poveikis mūsų psichologinei sveikatai, kuris gali pasireikšti nerimu, nemiga, depresija ar net fiziniais simptomais. Ir čia ne apie tai, kad turėtume užsimerkti ir ignoruoti pasaulį. Visai ne. Klausimas – kaip rasti pusiausvyrą tarp informuotumo ir savo vidinės ramybės?
Kodėl mūsų smegenys mėgsta blogąsias naujienas
Įdomu tai, kad mes patys esame savo nelaimės kaltininkai. Na, bent jau iš dalies. Mūsų smegenys evoliucijos būdu yra suprogramuotos labiau reaguoti į neigiamą informaciją nei į teigiamą. Mokslininkai tai vadina „negatyvumo šališkumu”. Priežastis paprasta – mūsų protėviams buvo daug svarbiau pastebėti pavojų (tą tigro šešėlį krūmuose) nei gražų saulėlydį. Kas pastebėdavo pavojų – išlikdavo gyvas ir perduodavo genus. Kas žavėjosi gamta – tapęs tigro pietumis.
Šiandien tigrų krūmuose nebėra, bet mūsų smegenys vis dar veikia pagal tą patį principą. Todėl žiniasklaida, kuri puikiai supranta šį mechanizmą, maitina mus būtent tokiu turiniu, kuris aktyvuoja mūsų „pavojaus detektorių”. Antraštės su žodžiais „katastrofa”, „krizė”, „grėsmė”, „pavojus” tiesiog magnetiškai traukia mūsų dėmesį. Ir mes spragtelime, skaitome, dalijamės, diskutuojame.
Problema ta, kad nors realių tigrų nėra, mūsų kūnas į šias naujienas reaguoja taip, tarsi pavojus būtų čia ir dabar. Kyla kortizolis – streso hormonas, pagreitėja širdies ritmas, įtempiami raumenys. Ir tai vyksta ne kartą per dieną, o dešimtis kartų. Kiekviena nauja antraštė – naujas streso šuolis. Mūsų organizmas tiesiog nebuvo sukurtas tokiai nuolatinei „kovos ar bėgimo” reakcijai.
Doomscrolling – kai naršymas tampa priklausomybe
Turbūt daugelis esate pastebėję šį keistą reiškinį: žinai, kad naujienos blogos, jautiesi vis blogiau jas skaitydamas, bet vis tiek negali sustoti. Slinksti žemyn, žemyn, žemyn… Dar viena antraštė, dar vienas straipsnis, dar vienas įrašas socialiniuose tinkluose. Jau vidurnaktis, rytoj reikia anksti keltis, bet ranka vis dar slenka ekrane.
Tai ir yra tas garsėjantis „doomscrolling” – kompulsyvus blogų naujienų skaitymas, nors tai akivaizdžiai kenkia mūsų savijautai. Psichologai aiškina, kad tai veikia panašiai kaip azartiniai lošimai – mes tikimės, kad kažkur ten, tarp visų tų baisių naujienų, rasime kažką geresnio, kažką vilties teikiančio. Bet dažniausiai nerandame. Ir vis tiek ieškome toliau.
Socialiniai tinklai šį mechanizmą dar labiau sustiprina. Algoritmai mums rodo būtent tai, kas sukelia stipriausią emocinę reakciją – o tai dažniausiai yra pykčio, baimės ar pasipiktinimo keliantis turinys. Mes įsitraukiame į diskusijas, kurios tik dar labiau mus erzina, skaitome komentarus, kurie kelia kraują, ir jaučiamės vis blogiau. Bet sustoti – neįmanoma.
Kaip naujienos veikia mūsų kasdienybę
Poveikis nėra tik abstraktus ar teorinis. Jis visai realus ir pasireiškia labai konkrečiai. Žmonės, kurie per daug vartoja naujienas, dažnai skundžiasi miego sutrikimais. Kaip ir miegosi ramiai, kai prieš pat einant į lovą perskaitei apie dar vieną karą, pandemiją ar ekonominę krizę? Smegenys dirba visu pajėgumu, analizuoja, bando rasti sprendimus problemoms, kurių mes asmeniškai išspręsti negalime.
Kitas dažnas simptomas – nuolatinis nerimas ir bejėgiškumo jausmas. Kai kasdien gauni dozę informacijos apie viską, kas blogai pasaulyje, pradedi jausti, kad viskas yra beprasmiška, kad tu nieko negali pakeisti, kad pasaulis rieda prapulties link. Šis jausmas psichologijoje vadinamas „išmokta bejėgiškumu” – kai žmogus pradeda tikėti, kad jo veiksmai neturi jokios įtakos, todėl nustoja bandyti bet ką daryti.
Tyrimai rodo, kad intensyvus naujienų vartojimas gali sukelti net fizinių simptomų – galvos skausmų, skrandžio problemų, nuolatinio įtampos jausmo. Kai kurie žmonės pradeda vengti socialinių situacijų, nes jaučiasi pernelyg nusiminę ar įsitempę. Kiti tampa irzlūs, greitai užsidega, praranda kantrybę artimiesiems.
Pirmasis žingsnis: sąmoningas naujienų vartojimas
Gerai, tai ką dabar – visiškai atsisakyti naujienų ir gyventi kaip eremitas kalnuose? Ne, žinoma. Būti informuotam yra svarbu – ir asmeniškai, ir kaip piliečiui, ir kaip visuomenės nariui. Bet reikia išmokti vartoti naujienas sąmoningai, o ne leisti joms valdyti mūsų gyvenimą.
Pradėkite nuo paprasto dalyko – nustatykite konkrečius laikus, kada skaitote naujienas. Pavyzdžiui, 30 minučių per pietus ir 30 minučių vakare. Ne iš ryto, kai tik pabundate, ir ne prieš miegą. Išjunkite visus pranešimus iš naujienų programėlių. Taip, visus. Jei įvyks kažkas tikrai svarbu, tikrai sužinosite – pasitikėkite manimi.
Dar vienas svarbus dalykas – rinkitės kokybišką žiniasklaidą. Vengkite sensacingų antraščių, clickbait’o, šaltinių, kurie akivaizdžiai siekia tik sukėlti emocijas. Geriau perskaityti vieną išsamų, gerai ištirtą straipsnį nei dešimt paviršutiniškų ir sensacingų. Kokybė, ne kiekybė – tai turėtų būti jūsų mantra.
Ir dar vienas praktiškas patarimas – kai skaitote naujienas internete, neskaitykite komentarų. Tiesiog ne. Komentarų skiltyse dažniausiai vyksta ne diskusijos, o emocijų išliejimas, kuris nieko gero jums neduos. Perskaitėte straipsnį, suformavote nuomonę – ir uždarėte. Taškas.
Antrasis ir trečiasis būdas: balansas ir perspektyva
Kai jau išmokote kontroliuoti, kada ir kiek naujienų vartojate, laikas eiti toliau. Antrasis būdas – aktyviai ieškokite pozityvių naujienų. Taip, jos egzistuoja! Yra specialių svetainių ir leidinių, kurie sutelkia dėmesį į gerus dalykus, vykstančius pasaulyje. Mokslo proveržiai, socialinės iniciatyvos, aplinkosaugos pergalės, žmonių gerumo istorijos.
Tai ne apie rožinių akinių užsidėjimą. Tai apie balanso suradimą. Jei per dieną perskaitote dešimt blogų naujienų, pasistenkite perskaityti bent tris geras. Mūsų smegenys turi matyti, kad pasaulis nėra vien tik tamsa ir neviltis. Kad yra žmonių, kurie dirba gerų darbų, kad vyksta teigiami pokyčiai, kad ne viskas prarasta.
Trečiasis būdas – kontekstualizuokite informaciją. Dažnai naujienos pateikiamos be konteksto, kas sukuria iškraipytą realybės vaizdą. Pavyzdžiui, jei skaitote apie nusikaltimą, prisiminkite, kad statistiškai nusikalstamumas daugelyje šalių mažėja. Jei skaitote apie ligą, prisiminkite, kad medicina yra pažangesnė nei bet kada istorijoje.
Tai nereiškia, kad turime ignoruoti problemas. Bet turime jas matyti platesniame kontekste, ne kaip izoliuotus siaubo epizodus. Istorija rodo, kad žmonija nuolat susiduria su iššūkiais – ir nuolat juos įveikia. Ne visada greitai, ne visada lengvai, bet įveikia.
Ketvirtasis ir penktasis būdas: nuo pasyvumo prie veikimo
Viena didžiausių problemų, susijusių su naujienų vartojimu, yra pasyvumas. Mes skaitome apie problemas, jaudinamės, nerimaujame, bet nieko nedarome. Ir tas bejėgiškumo jausmas tik stiprėja. Ketvirtasis būdas – paversti informaciją veiksmu.
Perskaitėte apie klimato kaitą? Nebūtina tapti aktyvistais ar radikaliai keisti gyvenimą. Bet galite pradėti nuo mažų dalykų – mažiau naudoti plastiko, rūšiuoti atliekas, rinktis viešąjį transportą, kai įmanoma. Sužinojote apie socialinę problemą? Galbūt galite paaukoti nedidelę sumą organizacijai, kuri tuo užsiima, arba savanoriauti kelias valandas per mėnesį.
Esmė ta, kad net maži veiksmai suteikia jausmą, jog jūs kažką darote, kad nesate tik pasyvus stebėtojas. Ir tai iš tiesų keičia psichologinę būseną. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie aktyviai dalyvauja sprendžiant problemas, apie kurias skaito naujienose, jaučia mažiau nerimo ir daugiau vilties.
Penktasis būdas – dalinkitės pozityvia informacija. Socialiniuose tinkluose mes dažnai matome tik blogąsias naujienas, nes jos plinta greičiau. Bet jūs galite tapti pokyčio dalimi. Kai matote gerą naujieną, įkvepiantį straipsnį, vilties teikiančią istoriją – pasidalinkite. Tai gali pasirodyti smulkmena, bet jūs nežinote, kam tą dieną tai gali būti labai reikalinga.
Šeštasis ir septintasis būdas: atsijungimas ir bendruomenė
Šeštasis būdas gali skambėti radikaliai, bet jis iš tiesų veikia – reguliariai darykite „naujienų detoksą”. Tai gali būti viena diena per savaitę, savaitgalis per mėnesį arba net savaitė per metus, kai jūs visiškai atsiribojate nuo naujienų. Jokių laikraščių, jokių naujienų svetainių, jokių diskusijų apie politiką ar pasaulio įvykius.
Iš pradžių tai gali kelti nerimą – o kas jei praleisiu kažką svarbaus? Bet greičiausiai nepralesite. Ir net jei praleistumėte – ar tai tikrai būtų katastrofa? Dažniausiai tai, kas atrodo neįtikėtinai svarbu šiandien, rytoj jau nebėra taip aktualu. O jūs tuo metu galite skirti laiką sau, savo pomėgiams, artimiesiems.
Septintasis būdas – ieškokite realaus žmonių bendravimo. Viena didžiausių šiuolaikinio gyvenimo paradoksų – mes nuolat sužinome apie milijonus žmonių visame pasaulyje, bet jaučiamės vis labiau vienišai. Naujienos ir socialiniai tinklai sukuria iliuziją bendrumo, bet ne tikrą ryšį.
Užuot praleidę valandą skaitydami apie tai, kas vyksta pasaulyje, paskambinkite draugui, su kuriuo seniai nekalbėjote. Susitikite su šeima. Eikite į bendruomeninį renginį. Realūs žmonės, realūs pokalbiai, realūs ryšiai – tai yra tas dalykas, kurio mūsų psichologinė sveikata tikrai reikalauja. Ir tai yra daug vertingesnė „naujienų” forma nei bet koks straipsnis internete.
Kai informacija tampa įrankiu, o ne našta
Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome – prie to ryto momento, kai siekiame telefono. Ką galėtume padaryti kitaip? Galbūt užuot iš karto patikrinę naujienas, galėtume kelias minutes paprasčiausiai pagulėti, atsibusti, pagalvoti apie artėjančią dieną. Galbūt galėtume pasižiūrėti pro langą, pastebėti orą, paukščius, medžius. Galbūt galėtume pasikalbėti su šalia gulinčiu žmogumi arba paskambinti kam nors, kam seniai norėjome paskambinti.
Naujienos nėra mūsų priešas. Informacija nėra bloga. Problema kyla tada, kai mes leidžiame joms užvaldyti mūsų gyvenimą, kai tampame pasyviais vartotojais, kurie tiesiog ryja informaciją be jokio kritinio mąstymo ar sąmoningumo. Kai naujienos tampa foniniu triukšmu, kuris nuolat skamba mūsų galvoje, neduodamas ramybės.
Bet mes galime pakeisti šį santykį. Galime tapti aktyviais, sąmoningais informacijos vartotojais, kurie patys sprendžia, kada, kiek ir kokių naujienų nori gauti. Galime išmokti atskirti, kas tikrai svarbu, o kas tik triukšmas. Galime rasti būdų, kaip informaciją paversti veiksmu, kaip jausti, kad turime įtakos, nors ir nedidelę.
Ir svarbiausia – galime prisiminti, kad naujienos nėra visas pasaulis. Jos yra tik viena jo dalis, dažnai iškraipyta ir perdėta. Tikrasis pasaulis yra daug platesnis, sudėtingesnis ir, tiesą sakant, geresnis nei tas, kurį matome antraštėse. Jame vyksta milijonai mažų gerų dalykų, kurie niekada netaps naujienomis – žmonės padeda vieni kitiems, vaikai auga, gėlės žydi, mokslas žengia į priekį, meilė klesti.
Galbūt pats geriausias būdas naujienas paversti pozityvumo šaltiniu yra paprasčiausiai prisiminti, kad jos nėra viskas. Kad už ekrano yra tikras gyvenimas, kuris laukia, kol mes jį gyvensime, o ne tik skaitysime apie tai, kaip kiti jį gyvena. Ir kad kiekvienas rytas, kai atsimeркame, yra galimybė rinktis – ar leisti naujienoms valdyti mūsų nuotaiką, ar patiems nuspręsti, kokią dieną norime turėti.
