Myliu Panda

Judėjimas, keičiantis pasaulį!

2015/01/15

Žmogaus teisės priklauso mums, nes mes esame žmonės. Mes jas įgijome gimdami, niekas mums jų nedavė ar nesiūlė, taigi niekas ir negali jų iš mūsų atimti. Žmogaus teisės gina orumą, todėl jos yra pagrindinės ir svarbiausios.

Tačiau praktikoje pasitaiko neatitikimų ir prieštaravimų tarp idealių tiesų, skelbiamų Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir “realybės”. Šie neatitikimai priverčia atsirasti socialinius veikėjus, kurie reikalauja savo teisių pripažinimo visuose lygmenyse.

“Yra žmonių, kurie savo idėjomis ir darbais pakeitė mūsų pasaulį”

Mahatma Gandhi, Nelson Mandela, Rosa Parks, Martin Luther King, Eleanor Roosevelt, Violeta Friedman – kiekvienas iš šių galingų visuotinių teisių ginėjų, kurie paskyrė savo gyvenimą kovoti už pagrindines teises, šiomis dienoms yra įkvėpimo šaltinis visiems, kurie dirba šioje srityje.

Jų darbai ir iškeltos idėjos rodo, kad, deja, mūsų visuomenėje netolerancija (rasizmas, ksenofobija, homofobija, neapykanta, įvairių socialinių grupių diskriminacija, antisemitizmas, islamofobija) yra viena didžiausių problemų ir grėsmių.

Nelson Mandela, tikriausiai, vienas pagrindinių žmogaus teisių simbolių, kuris įkvėpė didelę dalį žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų visame pasaulyje, kartą pasakė: “Aš kovojau prieš baltųjų vienvaldystę ir kovojau prieš juodųjų vienvaldystę. Aš puoselėjau demokratijos ir laisvos visuomenės idealus, kur visi kartu žmonės gyvens harmoningai ir turės lygias galimybes. Tai idealas, kuriuo, tikiuosi, gyvensiu ir pamatysiu išsipildant. Bet, Viešpats mato, jei reikės, tai idealas, dėl kurio aš pasiryžęs ir numirti.”

Martin Luther King Jr., dar vienas žmogaus teisių simbolis, 1960-taisiais pradėjo ”Neteisingumas bet kurioje vietoje yra grėsmė visam teisingumui.”

Violetos Friedman, vienos iš žydų holokaustą išgyvenusių aukų, pilietinė drąsa, narsa ir ištikimybė atsispindėjo jos visiškame atsidavime darbui su rasizmo aukomis. Taip pat ji dėjo dideles pastangas didinti informuotumą ir rėmė bei skatino jaunų žmonių grupę, įsipareigojusią kovoti prieš netoleranciją.

Bet “…nors daugelis teisių buvo iškovotos, dar nereiškia, kad be mūsų pastangų taip visada ir pasiliks.”

Kiekvienais metais daugiau nei 7500 žmonių iš viso pasaulio praneša apie žmogaus teisių pažeidimus. Jos vienaip ar kitaip yra pažeidžiamos 180-yje šalių.

Europa daugiausiai nukentėjo per šias grėsmes dėl Holokausto, persekiojimų, diktatūros… Mes buvome Rusijos įstatymo “LGBT propaganda” aukos; Prancūzijoje, neapykantos kurstymas (hate speech) prieš romus įtraukė net vidaus reikalų ministrą; Italijoje –  vienas Senato pirmininko pavaduotojas palygino ministrą iš Kongo su orangutangu.Neapykantos kurstymas internete taip pat yra nuolatinis: Ispanijoje galime rasti daugiau nei 1500 ksenofobiškų tinklapių (Europoje jų yra daugiau nei 10 000). Taip pat vien tik Ispanijoje kasmet surengiama dešimtys neofašistinių koncertų. Visa ši informacija tik skatina piliečius ir valdžią imtis veiksmų dėl socialinio teisingumo.

Žmogaus teisių gynimas ir kova prieš bet kokio tipo diskriminaciją yra didelis iššūkis, su kuriuo mes turime susidurti. Dėl nepakantumo atsiranda nuostatos, kurios trukdo žmogiškiems santykiams ir kenkia žmonėms, grupėms, demokratiniams principams ir pagrindinėms teisėms, kelia grėsmę ramiam sambūviui.

Dėl šių priežasčių šiandien labiau nei bet kada: Kartu prieš neapykantą! Kartu prieš rasizmą, ksenofobiją ir neapykantą! Saugokime žmogaus teises tiek gyvai, tiek elektroninėje erdvėje.

 Youngs against Intolerance

versta iš http://blog.nohatespeechmovement.org/a-movement-in-action/

Atgal Naujienų archyvas